Dėl mokslo pažangos ir modernių gydymo technologijų šiandien vėžys yra ne mirtina, o lėtinė liga, su kuria galima gyventi ilgus metus. Tačiau žmogus, sergantis vėžiu, kaip ir bet kuria kita lėtine liga, turi laikytis gydymo režimo ir sveikai gyventi, o tinkama mityba gali gerokai pailginti jo gyvenimą.

Galimybių daug
„Mokslininkai atranda vis tikslesnius diagnostikos metodus, sugebame anksčiau ir greičiau nustatyti ligą. Mokslo pažanga lėmė neblogus daugelio onkologinių ligų gydymo rezultatus, o pastaraisiais metais atsirado nauji efektyvūs vaistai, kurie gali prailginti net ligonių, kurie serga išplitusiu vėžiu gyvenimą“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas profesorius Mindaugas Jievaltas.

Dabar Lietuvos žmonėms prieinamos beveik tokios pačios diagnostikos ir gydymo galimybės, kaip ir aplinkinių šalių ir net Vakarų Europos gyventojams. Ligoniai ne tik operuojami, bet ir prireikus jiems taikomi minimaliai invaziniai gydymo būdai, radioterapija, chemoterapija, brachiterapija. Vadinamąja antrosios eilės chemoterapija ir moderniais biologiniais vaistais galima reikšmingai pratęsti žmonių, kurie serga išplitusiu vėžiu, gyvenimą. Šie žmonės jiems likusį laiką gali nugyventi oriai.

Vis dėlto prof. M. Jievaltas pabrėžia, kad vieni gydytojai be pačių ligonių paramos ir noro negali pasiekti geriausių rezultatų: „Didžioji dauguma gydymo metodų yra ilgalaikiai. Todėl labai svarbu, kad ligonis laikytųsi gydytojų nurodymų, reguliariai lankytųsi pas specialistus. Jis turi būti sąmoningas ir suprasti, kad tai jo kūnas ir jo liga.“

Sėkmingas vėžio gydymas taip pat priklauso ir nuo specialistų kvalifikacijos. „Gydydami ligonius mes vadovaujamės tarptautinėmis rekomendacijomis“, – teigia prof. M. Jievaltas ir priduria, jog dabar gydymo centruose yra suformuotos įvairių sričių specialistų komandos, kurie kartu sprendžia, koks gydymo metodas konkrečiam vėžiu sergančiam ligoniui yra tinkamiausias.

Bijo prisipažinti
Prostatos vėžiu dabar serga daugiau kaip 17 tūkstančių Lietuvos vyrų. Dėl šios priežasties bemaž prieš dešimt metų buvo sukurta priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, dėl kurios medikams anksti pavyksta aptikti vėžį ir susirgusiuosius laiku pradėti gydyti.

„Išplitusią ligą nustatome apie 10–15 procentų ligonių. Tai nėra daug, jeigu lyginsime su, pavyzdžiui, moterų gimdos kaklelio vėžiu, – sako profesorius. – Vis dėlto turėtume susitelkti ir išsiaiškinti, kodėl prostatos vėžys užleidžiamas. Manyčiau, kad kai kurie vyrai per mažai kreipia dėmesio į savo sveikatą, bijo eiti pas gydytoją, nenori pripažinti savo ligų, nes mano, kad tai silpnumo ženklas. Deja, ne visur Lietuvoje vienodai prieinamos urologo paslaugos. Kultūringas ir išsilavinęs žmogus turi rasti laiko pasirūpinti savo sveikata.“  

Tai, kad vyrai vengia kalbėti apie prostatos vėžį ir stigmatizuoja savo ligą, tvirtina ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys. Todėl draugija siekia kuo plačiau skleisti žinią apie ankstyvosios diagnostikos programą, kad vyrai kreiptųsi į gydytojus, kuo anksčiau jiems būtų nustatytas vėžys ir būtų pradėti gydyti.

„Kartais vyrai neturi su kuo pasikalbėti apie juos užgriuvusią bėdą, todėl bendradarbiaujant su vėžio informacijos centru, palaikėme iniciatyvą įsteigti sergantiesiems prostatos vėžiu nemokamą telefono liniją. Numeriu 8 800 20 800 galima skambinti kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 14 iki 18 valandos. Atsiliepusi kvalifikuota slaugytoja patars ką daryti susidūrus su daugeliu problemų“, – sako P. Rakštys.

Prezidentas taip pat kviečia sergančiuosius tapti prostatos vėžio ambasadoriais, kurie gyvendami mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose panašaus likimo ištiktiems žmonėms galėtų patarti ar tiesiog juos išklausyti.

„Norėtume, kad susirgę vyrai pasijustų bendruomenės dalimi, o ne būtų palikti vieni“, – tvirtina P. Rakštys.

Įsigijo mobilią laboratoriją
Prostatos vėžys ypatingas tuo, kad susirgęs juo vyras nejaučia beveik jokių požymių. Todėl labai svarbu, kad vyrai nuo 50 metų, o tie, kurių tėvai ir broliai sirgo prostatos vėžiu, nuo 45-erių, reguliariai atliktų prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą.

„Šis tyrimas padeda mums ir po paciento gydymo įtarti, kad liga ima atsinaujinti, pirmiau nei pats ligonis ką nors negero pajunta“, – tvirtina prof. M. Jievaltas.  

Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija kartu su medicininių tyrimų laboratorija „Medicina practica“ įsigijo greitosios pagalbos automobilį, kurį pavertė mobilia laboratorija. Ši laboratorija keliaus po atokiausias Lietuvos vietas ir, iš neturinčių galimybės pasiekti medicinos įstaigas vyrų, surinks kraujo mėginius PSA tyrimui. Šitaip jie galės dalyvauti prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.

Kas saugo nuo vėžio
Lietuvoje vyrai dažniausiai serga prostatos vėžiu. Kai kurie rizikos veiksniai jam atsirasti yra žinomi. Tai – vyriška lytis, amžius – per 50 metų, rasė – afroamerikiečiai serga dažniau ir paveldimumas. Mokslininkai įtaria, kad prostatos vėžys gali atsirasti ir dėl gyvensenos bei mitybos ypatumų. Tokia mintis jiems kilo pastebėjus, kad retai prostatos vėžiu sergantiems rytiečiams persikėlus gyventi, pavyzdžiui, į Ameriką, jie prostatos vėžiu ima sirgti taip pat dažnai, kaip ir vietiniai gyventojai.

„Tyrimų daroma labai daug, bet aiškių išvadų iki šiol nėra, tad negalime pasakyti, kad yra maisto produktų, kurie lemia vėžį arba apsaugo nuo jo. Dėl to savo pacientams negalime pateikti ir aiškių rekomendacijų kaip maitintis“, – sako prof. M. Jievaltas.

„Mokslo įrodymais pagrįsti tik keli teiginiai: kasdien reikia suvalgyti ne mažiau kaip 0,5 kg daržovių ir 300 g vaisių ir maiste turi būti ne mažiau kaip 25 g skaidulų. Jų yra grūduose bei vaisiuose ir daržovėse. Skaidulos padeda išvengti antsvorio, kuris yra vienas iš prostatos vėžio rizikos veiksnių, taip pat atlieka daugelį kitų naudingų funkcijų, pavyzdžiui, mažina uždegiminius procesus“, – aiškina dr. E. Gavelienė.

Tam tikros maistinės medžiagos irgi yra svarbios. „Yra žinoma, kad maiste turi būti viena dalis omega 3 riebalų rūgščių ir 5 dalys omega 6. Dabar mes suvalgome gerokai per daug maisto su omega 6 riebalų rūgštimis“, – pasakoja gydytoja.

Norint išvengti ligų, kasdien būtina suvalgyti pakankamai maisto turtingo antioksidacinių medžiagų – vitaminu C, karotinoidais, ypač likopenu, kurio gausu pomidoruose, flavonoidais – jų yra miško uogose, vitaminu E ir selenu – jų yra riešutuose, sėklose. Gauname per mažai vitamino D. Jo yra jūros produktuose, be to, reikia stengtis būti saulėje.  

Vyrai, kurių artimi giminės sirgo prostatos vėžiu, neturėtų vartoti kalcio papildų, nes jie didina riziką sirgti šio organo vėžiu. Jei valgysime tamsiai žalių daržovių ir neriebių pieno produktų, kalcio pakaks.

„Nėra stebuklingo produkto, kuris mus apsaugotų nuo ligų arba išgydytų. Todėl reikia valgyti reguliariai kuo įvairesnį maistą, nustatyti savo porcijos dydį, kad gautume pakankamai maistinių medžiagų, bet netuktume. Be abejo, geriausi yra šviežiai ruošti patiekalai. Jei taip valgysite, tikėtina galėsite išvengti net tik prostatos vėžio, bet ir kitų vėžių, širdies, medžiagų apykaitos ir kitų ligų“, – teigia dr. E. Gavelienė.

„Šiandien su vėžiu daugelis žmonių gyvena taip pat, kaip ir su kitomis lėtinėmis ligomis – reikia gydytis efektyviais vaistais, periodiškai tirtis ir, žinoma, gyventi sveikai, tinkamai maitintis. Tai reikšmingai gali pailginti sergančiojo gyvenimą ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – priduria prof. M. Jievaltas.
2016 09 21 14
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas profesorius M. Jievaltas teigia, kad mokslo pažanga lėmė neblogus daugelio onkologinių ligų gydymo rezultatus.
Daivos LIUBAMIRSKAITĖS nuotr.

Į viršų