Galiūnai jūs, karaliai ąžuolai,
Tik žemę jausdami giliai,
Išdrįstat, stiebtis šakomis į viršų,
Galiūnai, jūs, karaliai ąžuolai!

Kas cukrų kolekcionuoja, kas palieka dainą,
Kas ąžuolus globoja prakilniai.
Galiūnai jūs, karaliai ąžuolai.
Iš jūsų gilės ir šaka vainikui,
Pasaulis žalias medžių akimis… Matai?
Galiūnai jūs, karaliai ąžuolai… (Vasaitytė, 1986, 27).

Prie  „Aušros“ muziejaus rūmų (Vytauto g. 89), kuriuose V. Vaitekūnas darbavosi nuo 1957 iki 1987 metų, muziejininkai, minėdami jo 79-ąsias gimimo metines, pasodino ąžuolą. Šalia auga ir paties V. Vaitekūno pasodintas, daug metų puoselėtas ąžuolaitis. Centriniame miesto parke taip pat auga V. Vaitekūno atminimui skirtas ąžuolas, pasodintas po jo mirties. Jo sodinti ąžuolai tebeošia primindami šio galiūno, kultūros ąžuolo neblėstantį atminimą.
 
Stanislovo Rumšos sodinti medžiai
V. Vaitekūnas Šiauliuose turi pasekėją. Tai buvęs „Aušros“ muziejaus darbuotojas, Stanislovas Rumša (1931–2011). Jis gimė 1931 m. rugpjūčio 1 d. Jurbarko r. Degimų k. Atvykęs į Šiaulius jis dirbo „Aušros“ muziejuje. Susipažinęs su V. Vaitekūnu jis nuo 1970 metų užsikrėtė ąžuolų sodinimo idėja. Jo ąžuolų sodinimo „stažas“ yra apie 40 metų.  Sodinti medžius – jo pomėgis ir aistra. S. Rumša Šiauliuose jau yra pasodinęs daugiau kaip 200 ąžuoliukų – taigi daugiau net už patį kverkomaną V. Vaitekūną. Nemažai S. Rumšos pasodintų ąžuoliukų išaugo, sutvirtėjo ir džiugina praeivio akį.

2011 metais vasarą S. Rumša papasakojo, kad Šiaulių senajame parke prie Žemaitės gatvės yra pasodinęs 11 ąžuoliukų ir 1 ievą. Šie medeliai skirti Klaipėdos krašto įžymių asmenų pagerbimui, o ieva – vienai žymiausių Klaipėdos krašto rašytojų – Ievai Simonaitytei. Ginkūnų kapinėse pagal pietinį kraštą jis pasodino 15 ąžuoliukų – čia palaidotiems šiauliečiams atminti. Bačiūnų gatvėje nuo 1970 m. pasodino maždaug 1 kilometro juosta ąžuolų, jų yra ne mažiau kaip 100. Prie buvusio „Elnio“ kombinato už sinagogos pastato – pasodino 10 ąžuoliukų, Vilniaus gatvėje priešais „Elnio“ kombinatą – 12, Chaimo Frenkelio vilos kieme buvo pasodinta 8 ąžuoliukai, liko – 4. Kryžių kalno prieigose – 5.

S. Rumša prisiminė, kad įvairiu laiku Šiauliuose dar pasodino šiuos ąžuoliukus:  Rėkyvos pagrindinėje mokykloje – 10; Šiaulių televizorių gamykloje – 10; „Aušros“ muziejaus kieme advokato ir visuomenės veikėjo K. Venclauskio atminimui – 1, „Aušros“ muziejaus Antrųjų rūmų kieme kraštotyrininko ir advokato ir L. Petrausko atminimui – 1; Šiaulių universiteto rūmų kieme Vytauto gatvėje – 1, ŠU rūmų kieme Vilniaus gatvėje – 1, poetės J. Jovaišaitės kieme Dubijos gatvėje – 1, Daubos gatvėje prie statybos remonto valdybos – 5; vaikų lopšelio kieme Vilniaus gatvėje – 2, laikraščio „Šiaulių naujienos“ redakcijos Aušros alėjoje kieme – 1; Dubijos gatvėje,  netoli Zoknių autobusų stotelės – 8; Nemuno gatvėje D. Šidagio namo kieme – 1 ir kt.

S. Rumša ne kartą siūlė įvairiomis progomis sodinti mieste ąžuolus. 1996 m. spalio 9 d. jis pateikė pasiūlymą turėti labai gražią ąžuolų juostą palei Šiaulių-Rygos plentą net iki Jauniūnų kaimo. Jis paskaičiavo, kad šiai juostai reikėtų apie 1000–1200 ąžuoliukų (Rumša, 1996, 9).

S. Rumša prisiminė, kad pirmiausia pasodino ąžuoliukus Bačiūnų gatvės pakraštyje tarp sodo užtvėrimo ir dviračių tako – tai skaitlingiausia juosta – ten buvo pasodinta virš 100 ąžuoliukų. Jiems sėkmingai augant kilo mintis tokia pat juosta pasodinti kitapus gatvės – tai, Rumšos manymu, būtų lyg ir ąžuolų alėja. Pasodino 70 medelių, kurie prigijo ir pradėjo džiuginti aplinkinius savo žaluma. Deja, 1997 m. lapkričio 12 d. AB „Lietuvos telekomo“ Šiaulių filialo direktorius laišku pareikalavo Rumšos iki 1997 m. lapkričio 18 d. medelius iškelti. Kadangi tokį darbą per tokį trumpą laiką jis nepajėgė atlikti, tai „Telekomo“ vadovai nusamdė apželdintojus, kurie panaudoję techniką šiuos medelius iškėlė ir išvežė į savo teritoriją – tolimesnio ąžuoliukų likimo Rumša nežino.

2000 m. balandžio mėnesio pabaigoje vakarinėje miesto parko dalyje išsirikiavusioje ąžuolų galerijoje S. Rumša pasodino aštuonmetį ąžuoliuką buvusio ilgamečio „Aušros“ muziejininko ir kraštotyrininko Vinco Vaitekūno garbei (Zimkienė, 2000, 3).

2004 m. švenčiant spaudos atgavimo šimtmetį, S. Rumša nutarė pažymėti šią sukaktį pasodindamas 100 ąžuoliukų palei Karaliaučiaus gatvės pakraštį, nes ten buvo didelis apleistas laukas. Deja, to lauko šeimininkas, pamatęs, kad be jo žinios yra šeimininkaujama, visus ąžuoliukus išrovė, nes jie nebuvo ilgesni kaip 1 metras.

2006 m. Stanislovas Rumša, artėjant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui pasiūlė Šiauliams originaliai paminėti šią sukaktį. Jo idėja – nuo Šiaulių iki Kryžių kalno ir Saulės mūšio vietos pasodinti tūkstantį ąžuolų. „Kelio, vedančio nuo Šiaulių iki Kryžių kalno, rytinėje pusėje kas 20 metrų galima būtų pasodinti po ąžuoliuką. Nuo Kryžių kalno ąžuolų juostą reikėtų pratęsti iki Saulės mūšio vietos Joniškio rajone“ (Mustafinaitė, 2006, 4).

S. Rumša pasakojo, kad norą sodinti ąžuolus turi nešiotis savyje. Jis planavo įgyvendinti dar vieną sumanymą – vieną Daušiškių kapinių kraštinę apsodinti ąžuoliukais. Deja, šio sumanymo jis nespėjo įgyvendinti. S. Rumša mirė 2011 m. spalio 30 d.

Šiaulių skverai, parkai ir jų želdiniai
Šiauliai nuo seno rūpinosi turėti parką. Be grafo Zubovo rūmų parko, miestas siekė įsiveisti parką prie Talšos ežero. Laikraštis „Vienybė“ 1913 m. išspausdino rašinėlį, kuriame rašoma: „Jau tokiam miestui, kuris skaito savo gyventojų 30 tūkstančių, visai išpultų turėti parką, miesto sodnelį, kame gyventojai galėtų maloniai pasivaikščioti, po sunkių darbų, gražiai pailsėti. Maloniausia vieta vaikščiojimams padaryti yra tai vieta prie vandens. Visi pasaulio miestai upių ir ežerų krantus labai brangina ir padaro gražiausiais sodnais. Vandens nemažai turi ir Šiauliai; čionai prie pat miesto yra ilgas ežeras. Tik čia visi gyventojai turi nuo šio vandens kuo toliausiai šalintis. Mat Frenkelis su Nuroku savo odų dirbtuvėmis visą ežero vandenį yra suteršę. O apvalius ežerą ir sutvarkius krantą, kokia tai pasidarytų maloni ir naudinga pasivaikščiojimui vieta! Prie gryno vandens parkas tai puikiausia ir gražiausia brangenybė, kokią ne visi miestai tegali turėti ir džiaugtis“ (Rimbus, 1913, 409).

Beveik ketvirtadalį miesto užima žaluma. Šiauliuose šiuo metu yra 16 didesnių ir mažesnių parkų ir miško parkų, kurių bendras plotas 1177 hektarai. Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos parkai įtraukti į Kultūros vertybių registrą (kultūros vertybių sąrašą).

Gubernijos parkas (0,8 ha) pradėtas sodinti XIX a. pradžioje. Šis parkas – vienintelis Lietuvoje, kurio didžiąją dalį sudaro įspūdingi kaštonai. Be jų, dar auga klevų, uosių, tuopų, beržų, šiauriniame pakraštyje – gražus ąžuolų pulkelis.       

Miestiečių mėgstamas Didždvario parkas (5,1 ha ploto) įkurtas XIX a. pradžioje, pastačius grafo Zubovo vasaros rezidenciją. Tuomet parkas buvo laisvo išplanavimo, artimas natūraliai gamtai. 1878–1890 metais pasodintos kelios alėjos retesnių rūšių medžių – europinių maumedžių, platanlapių klevų, grakščiųjų liepų.

Tarpukariu ne kartą buvo bandoma Šiauliuose, be jau veikiančių, įruošti naujus parkus. 1935 m. birželio 3 d. įvykusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje buvo nutarta miesto visuomenės reikmėms įsigyti 20 ha žemės sklypą su Salduvės piliakalniu, kur „galima būtų įruošti parką, gražiai sutvarkyti turintį istorinės reikšmės kalną“ (Miesto taryba perka Salduvės kalną, 1935, 2).    
      
1948 m. gegužės 7 d. atidarytas Šiaulių kultūros ir poilsio parkas. 1953 m. balandžio mėn. pradėtas sodinti Šiaulių naujasis parkas.

1960 metais prie Talkšos ežero pradėtas sodinti miško parkas, suformuotas miškininkystės principais, jame gausi biologinė įvairovė.

Vytauto g. Nr. 116 name 1947–1967 metais gyveno liaudies poetas J. Krikščiūnas-Jovaras. Kieme prie įėjimo jis pasodino jovarą.

„Aušros“ muziejaus kieme auga ąžuolas Šiaulių ir Ciesio liaudies meistrų draugystei įamžinti. Šis ąžuoliukas buvo atvežtas iš Latvijos, vasarą pasodintas Šiauliuose ir puikiai prigijo.

1960 m. lapkričio mėn. Šiaulių prieštuberkuliozinio dispenserio darbuotojai pasodino ąžuolą, kurį pavadino Taikos vardu (Grigaliūnaitė, 1960, 2).

1961 m. centriniame parke prie Žemaitės gatvės P. Bugailiškiui atminti pasodintas ąžuolas. Prie pagrindinio įėjimo į centrinį parką auga du ąžuolai: pirmasis pasodintas tadžikų meno dekados, įvykusios mieste 1967 m., proga, o antrasis skirtas draugystei su Jelgava priminti.

1967 m. Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios šventorius buvo apsodintas medžiais pagal projektą (Tarvydas, 1970, 2).      

1975 m. Šiaulių muziejininkai kultūros istoriko, kraštotyrininko Juozo Petrulio (1904–1975) atminimui „Aušros“ muziejaus kieme pasodino uosį (Prėskienis, 2003, 350).

1980 m. Šiaulių precizinių staklių gamykloje, kurioje dirbo ir poeto Jovaro sūnus, kraštotyrininkai Aleksandrijoje pasodino Jovaro garbei 6 jovarus ir 1 ąžuoliuką (Prėskienis, 1995, 289).

1982 m. Lietuvos miškininkai minėdami poeto, dramaturgo, prof. Povilo Matulionio (1860–1932) mirties 50-ąsias metines, pasodino Aleksandrijoje (Šiaulių r.) ąžuolų giraitę. Ąžuolo nuopjovoje-rodyklėje parašyta: „Čia pasodinta 72 ąžuolai – tiek metų išgyveno profesorius Povilas Matulionis“. Ąžuoliniame stende išskaptuota trumpa jo biografija (Prėskienis, 2003, 300).

Šiaulių šv. Ignaco Lojolos bažnyčios šventoriuje priešais bažnyčios duris auga išlakus ąžuolas. Jį popiežiaus Jono Pauliaus II išvykimo iš Šiaulių proga 1993 m. rugsėjo 7 d. pasodino Šiaulių jaunimas (Žadeikytė, 2011, 3). Nedaug kas žino, kad toks ąžuolas auga Šiauliuose, todėl labai svarbu, prie šio ąžuolo pritvirtinti lentelę su informacija, koks tai ąžuolas.   

1997 m. spalio 25 d. Aušros alėjoje, skverelyje priešais Kultūros centrą buvo pasodintas ąžuolas, skirtas Lietuvos-JAV draugystei. Apie tai byloja netoli šio medžio esantis informacinis akmuo, prie kurio pritvirtinta nerūdijančio plieno plokštė su užrašu „Lietuvos – JAV draugystės vardan. Lietuvos tautinis specialusis komitetas. 1997.10.25.“. Tai pamokantis pavyzdys, kaip reikia informuoti visuomenę apie konkretaus medžio sodinimo istoriją.

1998 m. Žemaitės gatvėje, kultūros centro „Laiptų galerija“ kiemelyje  pasodintas ąžuolas, skirtas šios galerijos šešerių metų įkūrimo sukakčiai.

1998 m. balandžio 20 d. Šiaulių universiteto kieme pasodintas ąžuoliukas, skirtas įamžinti naujo statuso suteikimo šiai aukštajai mokyklai pradžią. Šios idėjos autorius – ąžuolų sodintojas Stanislovas Rumša. Šį medelį pasodino šiaulietis S. Rumša, tuometinis ŠU rektorius Vincas Laurutis ir Specialiosios pedagogikos fakulteto dekanas Juozas Pumputis (Venckuvienė, 1998, 1).   

1999 m. spalio 20 d. Šiaulių universiteto botanikos sode surengta akcija „Pasodinkime medelį“ skirta 2000 metams. Ją rengiant talkino „Lietuvai pagražinti“ draugijos nariai pedagogės Angelė Stulgienė, Eugenija Jankuvienė ir Stanislovas Rumša. O medelius ir krūmelius padovanojo minėtos draugijos narys Kęstutis Aukselis. Į akciją susirinkę beveik 100 vaikų iš Medelyno, Ragainės ir Gegužių mokyklų botanikos sodo atskiruose ploteliuose pasodino klevelius, ąžuoliukus ir berželius (Kudulienė, 1999, 2).

Pagal Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus pateiktą informaciją, 1999 m. inventorizavus Šiaulių miesto individualiose valdose augančius vertingiausius želdinius, buvo sudarytas ir patvirtintas šių saugotinų medžių ir krūmų sąrašas. 2002–2005 metais buvo parengti ir įgyvendinti Rėkyvos ir Prūdelio parkų ir 4 skverų želdinių rekonstrukcijos projektai.

2004 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apygardos teismo rūmuose paminėta šiauliečio kraštotyrininko, teisininko ir advokato Leopoldo Petrausko (1904–1965) 100-ųjų gimimo metinių sukaktis. Jo atminimui Šiaulių „Aušros“ muziejaus „Aušros alėjos rūmų kiemelyje buvo pasodintas ąžuoliukas. Jis po kelių savaičių buvo nulaužtas ir vėl naujai pasodintas.
2006 m. balandžio mėnesį Šiaulių miesto taryba patvirtino Salduvės teritorijos detalųjį planą, kuriame numatyta prie Talkšos ežero esantį parką paversti visuomenės poilsio zona. Šiame plane numatyta, jog 230 hektarų teritorija tarp Talkšos ežero, Ginkūnų tvenkinio ir Vilniaus gatvės padalyta į tris parkus: Talkšos miško parką, Salduvės istorinį parką ir Aleksandrijos renginių parką. 1950–1960 metais sodintas Talšos pakas – vienas didžiausių Šiauliuose, užima beveik 120 hektarų plotą. Jame suformuoti atskiri ąžuolų, klevų, beržų, tuopų, pocūgių, gluosnių, eglių, pušų, maumedžių, liepų, kėnių miškeliai.

2006 m. parengtas detalusis Dainų parko planas, kuriame numatyta sutvarkyti ir išsaugoti iki 50 hektarų želdynų. 2008 m. inventorizuoti Centrinio, Zubovų, Beržynėlio, Gubernijos, Gytarių, Lieporių, Naujojo, Prūdelio, Rėkyvos parkų ir 23 skverų želdiniai.

2010 m. Šiaulių miesto savivaldybėje buvo pristatytas naujojo parko Architektų ir J. Jablonskio gatvių sankirtoje, šalia ligoninių miestelio ir Žaliūkių malūno. Šis naujasis parkas užims 10,5 hektaro. Jis turėtų darniai įsilieti į žaliųjų miesto plotų teritoriją. Parkas nemažai metų sodinamas politikų, moksleivių iniciatyva. Jį sodinant dalyvauja visuomeninės organizacijos ir privatūs asmenys. 2010 m. pavasarį buvo pasodinta naujų medelių. 20111 m. parengtas kompleksinis Lieporių parko su prieigomis teritorijos sutvarkymo techninis projektas.     

2011 m. balandžio 29 d. Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės Šiauliuose kolektyvas priešais štabo pastatą pasodino devynis ąžuoliukus, kurie sudaro karo aviacijos simbolį, vienybės ir stiprybės ženklą – Vyčio kryžių. Šiuo ąžuoliniu Vyčiu pažymėtas Karo aviacijos Zoknių įgulos įkūrimo 80-metis. (Kavaliauskaitė, 2011, 1, 5).

2011 m. birželio 10 d. pasitinkant Pasaulinę  draudimo kompanijos „Aviva“ dieną Šiaulių skyriaus finansų konsultantai kartu su 15 vaikų iš klubo „Tarp savų“ pasodino „Aviva“ liepų giraitę prie Žaliūkių vėjo malūno.

2011 m. vasarą Šiaulių universiteto Botanikos sode pradėta sodinti Universitetą garsinusių profesorių ąžuolų giraitė. Pirmąjį ąžuoliuką pasodinti buvo suteikta teisė Botanikos sodo pradininkui S. Gliaudžiui.

2012 m. Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos esančiuose žaliuose plotuose įkurtas „saulėtas šeimos parkelis“. Tąkart kelios Šiaulių bendrovės padovanojo 10 ąžuoliukų, 10 liepaičių ir durpių, kurių dėka medeliai auga jiems tinkamame dirvožemyje. Tokia medelių sodinimo tradicija tęsiama ir toliau.

2012 m. vykdant parengto Centrinio parko želdyno ir jame augančių želdinių tvarkymo projekto I etapą, 2013 metais buvo genimi ir kertami medžiai bei savaiminės kilmės krūmai, pasodinti nauji 464 medžiai bei krūmai.

Pagal Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus pateiktą informaciją, 2013 m. parengta 12 skverų želdinių tvarkymo projektų. Keturiuose iš jų (prie Dubijos g. 38, Dubijos g. 44A, tarp Energetikų g. 8 ir Energetikų bei Pirties gatvių sankryžos, prie Marijampolės, J. Šliūpo sankryžos, prie Gumbinės g. 7 Dubijos g. 1A) 2014 metais vykdyti želdinių kirtimo, genėjimo, kelmų šalinimo darbai, o 2015 metais pasodinta 117 medžių ir krūmų. Pagal savivaldybės ir Šiaulių universiteto sutartį 2014–2015 metais buvo inventorizuoti 41 ha plote Dainų parko želdiniai. Salduvės ir Zoknių parkai yra valstybinės reikšmės miškai, už kurių priežiūrą atsakingos valstybinės institucijos.