Europos Sąjungos šalių lyderiai šią savaitę renkasi į susitikimus, per kuriuos numatys bendrą atsaką į britų pasitraukimą. Kol kas aišku tik tai, kad bet kuriuo atveju Europos Sąjunga yra pasiryžusi gerbti žmonių nuomonę ir norus. Vis dėlto Europos Parlamento nariai pabrėžia, kad iki šiol trūksta aiškumo ir apibrėžtumo, todėl siūlo išankstinių išvadų nedaryti. Kita vertus, jų nuomone, Didžioji Britanija derybų dėl išstojimo atidėlioti neturėtų ir jas pradėtų kuo skubiau.

Laukia nemenki išbandymai
„Referendumas įvyko, jis teisingas ir teisėtas. Pagal rezoliuciją mes turime gerbti žmonių nuomonę ir tai darysime. Aišku, britams nereikėtų tempti gumos, kad būtų galima pradėti vykdyti atitinkamas procedūras“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

Paaiškėjus referendumo rezultatams, pasklido žinia, esą ES silpnėja. B. Ropė tokios minties nesuskubo nei paneigti, nei patvirtinti. Anot jo, ES visada tvirtai laikėsi ir be Norvegijos, ir be Šveicarijos ir t. t. Todėl jokios katastrofos nėra. Net jeigu britai galutinai apsispręstų išstoti iš ES, vis tiek ryšiai su Jungtine Karalyste būtų palaikomi toliau, tik galbūt kitokia forma.

„Britanija iš savo vietos niekur nedings. Kažkokie santykiai su Europa vis tiek išliks. Aišku, tai nereiškia, kad tiek Lietuvai, tiek kitoms ES narėms nereikės permąstyti bendradarbiavimo sistemos tarp kitų ES šalių. Kaip ten bebūtų, reikia siekti, kad šalys ir toliau viena kitoms padėtų ir nekonfliktuotų“, – pabrėžia Europos Parlamento narys.
Tuo tarpu politologas Alvydas Medalinskas perspėja, kad Europos Sąjungos laukia iš tiesų sunkūs laikai. Iššūkiai politiniam stabilumui ir nacionaliniam saugumui veržiasi į Vakarų pasaulį. Jeigu anksčiau labiausiai nerimavome dėl įvykių „Islamo valstybėje“, agresyvios Rusijos politikos, tai dabar tenka susidoroti ir su vidinėmis ES problemomis. Akivaizdu, kad Europai įžengus į naują laikotarpį visų mūsų laukiama nemenki išbandymai dėl ES ateities.

Mena imperinius laikus
Tačiau kodėl tie išbandymai prasidėjo? Kodėl dar ir dabar Didžiosios Britanijos piliečiai nesutaria dėl išstojimo iš Europos Sąjungos? Politologas svarsto, kad galbūt tam didžiausios įtakos turi skirtingas kartų požiūris. Pavyzdžiui, jaunam žmogui labiausiai rūpi studijos ir darbas. Jeigu Didžiosios Britanijos piliečiai taptų ne ES dalimi, jie galėtų prarasti galimybę studijuoti ar dirbti kitose ES valstybėse.

Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės savo finansinį gerbūvį jau yra susikūrę. Jiems studijų, darbo, išvykimo klausimas nėra labai svarbus. Todėl juos lengviau įtikinti, kad narystė bendrijoje britams atneša daugiau žalos negu naudos.

Štai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šiuo metu labai jautri nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos tema. Vidutines ir mažesnes pajamas uždirbantys britai negali sau leisti vizito pas privatų gydytoją. Tai žinodami politikai naudojasi susiklosčiusia situacija ir aiškina, kad sveikatos sistema kenčia dėl imigrantų antplūdžio ir pan. Tvirtina, kad akivaizdžių teigiamų rezultatų būtų sulaukiama, jeigu pinigai būtų investuojami į sveikatos pasaugą, o ne į narystę ES. Todėl natūralu, kad vyresni pasiduoda politikų manipuliacijoms. Kas gi nenorėtų gyventi geriau?

„Britai mato padaugėjusį imigrantų skaičių. Galbūt juos jaudina tai, kad ne visi moka gerai kalbėti angliškai ir pan. Kiti prisimena senąją Angliją, kai būdama kolonijine imperija šalis savo sąlygas diktavo kitiems. Treti mena tuos laikus, kai Anglija ir Vokietija buvo priešiškos. Kai kam atrodo, kad Vokietija ima dominuoti ES, ir tai jiems nepatinka“, – galimas pasitraukimo priežastis svarsto A. Medalinskas.

Ideologija svarbiau už šaltą protą
Anot politologo, Lietuvai didžiausia grėsmė gali kilti dėl politinio nestabilumo ir nesaugumo. Įsigalėjus sumaiščiai išryškės kelios jėgos, kurios sieks nestabilumu pasinaudoti.

Viena jų – Kremlius. Tik klausimas, kokio požiūrio rusai laikysis: ideologinio ar ekonominio. Ideologinis požiūris Lietuvai galbūt sukeltų daugiausiai bėdų. Tuomet būtų stengiamasi tik dar labiau išryškinti mintį, kad Rusija yra galinga civilizacija, o visa likusi europinė civilizacija yra supuvusi.

„Akivaizdu, kad Kremliui konkuruoti su ES nėra taip lengva. Kaip atsvarą buvo bandyta sukurti Eurazijos ekonominę sąjungą, tačiau į ją nepavyko įtraukti Ukrainos. Todėl dabar Eurazijos Sąjunga pradeda braškėti. Ideologiniu požiūriu galima suvokti, kad lygiavertės atsvaros Rusija nesukurs tol, kol pati ES nepradės silpnėti“, – akcentuoja politologas.
Taigi, kilę nesklandumai Kremliui įkrito kaip obuolys į rankas. Tai kodėl tuo nesidžiaugti?

Ekonominiu požiūriu akivaizdu, kad Rusija yra labai stipriai susijusi su Europos Sąjunga ir euru. Jeigu euras krenta, tai problemų atsiranda ir Rusijai. Problemų gali kilti, nes gana nemenka dalis Rusijos rezervo yra laikoma eurais.

Be to, jeigu Vakarai silpnės, sumažės galimybės pirkti rusiškus energetikos išteklius, kurie Rusijai yra labai svarbūs. Gaila, tačiau panašu, kad Rusija labiau laikosi ideologinio, o ne ekonominio požiūrio. Ideologija dominuoja prieš praktinį aspekto suvokimą.

„Senos istorinės nesantaikos iškyla į paviršių. Dabar Rusijai atsiranda antras šansas susilpninti ES. Todėl akivaizdu, kad jaučiantys priešiškumą Vakarams tuo pasinaudos. Dėl susiklosčiusios padėties žiniasklaidoje bus rodoma nemažai džiugesio, o faktai konstruojami klaidingai siekiant parodyti, kad ES yra žlunganti, supuvusi, degraduojanti ir pan.“, – svarsto A. Medalinskas.

Ragina nepanikuoti
Ekonomistas Rokas Grajauskas taip pat neketina slėpti, kad jeigu Didžioji Britanija pasitrauks iš ES, sulauktumėme padarinių. Galbūt poveikis nebūtų labai didelis, bet Lietuvos eksportas galėtų mažėti. Jeigu nebeliktų laisvos prekybos susitarimo, atsirastų muitai ir pan. O tai neigiamai atsilieptų Lietuvos verslui.

Kita vertus, dažniausiai eksportuojamiems produktams: baldams, medienos produktams, trąšoms ir t. t. muitai taikomi labai maži, todėl, anot ekonomisto, su tuo poveikiu Lietuva susidorotų. Tačiau vis tiek Didžiosios Britanijos išstojimas numuštų eurozonos zonos ekonomikos augimą ir tai neišvengiamai paveiktų mūsų eksportą.

„Jeigu kalbėtumėme apie ilgesnį laikotarpį, tai mes susidurtumėme su dar didesnėmis rizikomis. Jeigu prasidėtų domino efektas ir dėl Didžiosios Britanijos sprendimo kiltų ES byrėjimas, tada mums poveikis būtų žymiais didesnis“, – grėsmę įžvelgia R. Grajauskas.

Ekonomistas sako, kad užsienio investicijos ir užsienio kompanijos į Lietuvą ateina, nes čia yra saugi erdvė, veikia ES įstatymai, mūsų politinė sistema yra daugiau ar mažiau prognozuojama ir pan. Būtent tai yra svarbiausias veiksnys, vedantis mūsų ekonomikos augimą į priekį.

Jeigu pradėtų byrėti ES kapitalas, užsienio investuotojai trauktųsi iš Lietuvos ir tuomet sulauktumėme nemenkų padarinių. Norisi tikėti, kad toks scenarijus neišsipildys ir pavyks užkirsti kelią ES byrėjimo procesui.

Ekonomistas perspėja, kad verslininkai dėl susidariusios padėties neturėtų bandyti komplikuoti situacijos. Jeigu visi perdėtai imsime nerimauti, sustos investicijos ir mūsų ekonomika kris. Todėl, anot ekonomisto, šiuo metu svarbiausia nieko nekeisti. Bet kuriuo atveju ES išliks pagrindiniu mūsų prekybos partneriu. Tai yra rinkos, kuriose mūsų produkcija yra pripažįstama ir vertinama.

„Iš esmės nieko keisti nereikia ir nelabai čia ką padarysi. Aišku, galima pabandyti apsisaugoti nuo svaro nuvertėjimo rizikos, pasinaudojant tam tikromis priemonėmis. Tačiau kažkokio didelio poveikio dėl to neturėtų būti“, – tvirtina R. Grajauskas.

Į viršų