Turbūt nėra tokių, kurie per savo gyvenimą nė karto veltui nešvaistė laiko. Tik turbūt retas kuris dėl to išvengė kaltės jausmo. Drybsome sau lovoje ir galvojame, ką apie tai dabar pasakys mūsų kaimynai. Todėl stengiamės sau prisigalvoti įvairiausios veiklos arba darbą tiesiog imituojame. Mūsų gyvenimo būdo įpročius stebi ir verslas. Pagal tai kuria mūsų poreikius labiausiai atitinkančius produktus ir paslaugas. Tik, deja, naujosios technologijos gyventojams ne visada padeda. O kaip gali būti kitaip, jeigu sakome, kad mums priimtinas aktyvus gyvenimo būdas, nors iš tiesų svajojame apie atostogas negyvenamoje saloje? Specialistai sako, kad norėti aktyviai kažką veikti yra normalu. Svarbiausia, kad tai būtų vidinis noras, o ne primestas iš šalies.

Užimtumo epidemija plinta
Siekiant išsiaiškinti, kaip gyvenimo būdas veikia vartotojų įpročius ir verslo elgseną, buvo atliktas tyrimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad lietuviai vertina aktyvų gyvenimo būdą. Dauguma lietuvių tiki, kad aktyvūs, nuolat užimti žmonės gyvena įdomiau. Tokiu gyvenimo būdu ypač žavisi nuomonės lyderiai, o tai reiškia, kad aktyvus gyvenimo būdas ir toliau bus siekiamybė.

„Panašu, kad lietuviams labai svarbu įrodyti savo veiklumą. Užimtumo epidemija atspindi ir tai, kad lietuviai itin neigiamai nusiteikę pasyvaus poilsio atžvilgiu – mums svarbu įrodyti, kad kažką veikiame net tada, kai turime laisvo laiko“, –  „Šiaulių naujienoms“ sako rinkos analitikas-ekspertas Andrius Grigorjevas.

Jis svarsto, kad tokie rezultatai gali būti susiję su bandymu pritapti prie Vakarų pasaulio ir įrodyti, jog esame produktyvūs bei galintys daug nuveikti. Kai žiniasklaidoje ir socialinėse medijose plinta istorijos apie žmonių sėkmės istorijas, nuveiktus darbus ir padarytus atradimus, darosi sunku nepasiduoti bendram „užimtumo“ virusui – jis pradedamas tiesiogiai sieti su sėkmingumu.

Paradoksalu, tačiau kuo aktyviau gyvename, tuo labiau jaučiame įtampą. Neretai po intensyvių dienos darbų vakare nebesugebame atsipalaiduoti ir pasidžiaugti šia akimirka.

„Iš vienos pusės, mes vertiname veiklumą ir aktyvumą. Tačiau iš kitos – dėl šio veiklumo nebegalime nusiraminti. Lietuviai sako, kad jiems sudėtinga atsipalaiduoti, nes tuomet jie galvoja apie dalykus, kuriuos turėtų padaryti. Iš šių prieštaravimų ir kyla poreikis apsimesti labiau užsiėmusiems, nei iš tiesų esame, net jei viduje norėtume skirti daugiau laiko atsipalaidavimui. Esame tauta, kuri labiausiai vengia pasyvaus poilsio“, – pabrėžia A. Grigorjevas.

Verslas seka paskui
Smagu, kad rinkoje egzistuoja naujosios technologijos, kurios padeda įvairius darbus atlikti greičiau. Tačiau ir tai ne visada palengvina gyvenimą. Neretai nutinka taip, kad užuot padarę daugiau, susižavime kitomis technologijų alternatyvomis ir tiesiog iššvaistome laiką. Rinkos analitikas pastebi, kad šiuolaikinės technologijos gali padėti mums tapti produktyvesniems, bet tos pačios technologijos reikalauja įgūdžių ir dažnai – kitokio mąstymo.

„Lietuviai į technologijas žvelgia ne kaip į įrankius, bet kaip į sprendimo būdus, t. y. didžioji dalis lietuvių įsitikinę, kad atsirandančios naujos technologijos gali padėti išspręsti daugelį problemų. Tai galima pavadinti naiviuoju požiūriu į technologijas, kai visuomenė dar neįvertina negatyvių technologijų pritaikymo pasekmių ir neatsižvelgia į tai, kad prie technologijų reikia prisiderinti ir keistis norint jas našiai išnaudoti“, – paaiškina specialistas.

Remiantis tyrimo rezultatais matyti, kad Baltijos šalių gyventojai į aktyvų gyvenimo būdą žvelgia nevienodai. Lietuviai labiausiai skuba ir vaidina užimtus, latviai yra labiausiai atsipalaidavę, o estai – iš tiesų labiausiai užsiėmę. Pašnekovas svarsto, kad latviai rečiau apsimeta labiau užsiėmę, nes laiko nešvaisto nereikalingiems dalykams. Tuo tarpu estai kiek mažiau nei lietuviai žavisi aktyvumu, tačiau jie labiau užsiėmę, todėl daugiau estų nuolat jaučiasi pavargę.

„Estai progresyviau ir nuosekliau žiūri į technologijas, nes technologijų pritaikymo srityje yra gerokai toliau pažengę – jiems technologijos nėra „universali panacėja“. Toks požiūris ateina kartu su suvokimu, kad technologiniai pokyčiai ir perversmai reikalauja daug pastangų ir valios“, – akcentuoja A. Grigorjevas.

Akivaizdu, kad keičiantis gyvenimo būdui, keičiasi ir verslo siūlomi produktai, paslaugos. Specialistas sako, kad šiuo metu daugeliui prekių ženklų yra svarbu sugebėti savo vartotojams padėti sutaupyti laiko – tai gali būti greitesnis išradimas, išsirinkimas, apsipirkimas, patogesnis procesas arba greitai pateikiamas naudingas turinys: „Netolimoje ateityje verslai konkuruos dėl kiekvienos vartotojo sutaupytos sekundės. Mūsų atliekamas prekių ženklų vertės tyrimas rodo, kad laiko taupymo aspektas kasmet darosi vis svarbesnis vartotojams ir tuo pačiu kuria vis didesnę vertę verslams ir organizacijoms.“

Stengiamės ne dėl savęs, bet kitų
Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis svarsto, kad lietuvių domėjimasis aktyviu gyvenimo būdu priklauso nuo jo asmenybės tipo.

Ekstravertai savo dėmesį dažniausiai nukreipia į išorę ir kitus žmones. Intravertai pirmiausia gilinasi į save ir savo vidinį pasaulį. Tačiau visi žmonės skirtingi, todėl nereikėtų manyti, kad ši taisyklė tinka kiekvienam. Tiesiog galima sutikti, kad dalis žmonių iš tiesų mieliau renkasi aktyvų, dalis – pasyvesnį gyvenimo būdą.

Profesorius pastebi, kad kai kuriems žmonėms labai sunku atsipalaiduoti ir nieko neveikti. Netrūksta tokių, kurie vienu metu atlieka kelius darbus, atostogas suvokia kaip tuščią laiko leidimą, darbą parsineša į namus ir t. t. Anot psichologo, paprastai tokie žmonės būna socialiai sėkmingi, tačiau neretai už tokią sėkmę jiems tenka sumokėti didelę kainą.
Širdies, kraujagyslių ligos, infarktas jaunesniame amžiuje – tai tik dalis pasekmių, kurių žmogaus gali laukti. Todėl labai svarbu išlaikyti tam tikrą balansą ir labiau save mylėti.

Tie, kurie savęs nemyli ir gyvena ne pagal sau priimtiną gyvenimo stilių, gali susidurti su nemenkais padariniais. Paprastai tokie žmonės po darbų grįžę į namus siekdami atsipalaiduoti skuba gerti tablečių ar kitų svaigalų.

Psichologas paaiškina, kad tai viena iš kraštutinumo formų, rodančių, kad žmogus stengiasi gyventi pagal svetimas „rekomendacijas“ arba nori priversti save padaryti daugiau, nei pats faktiškai gali. Profesoriaus teigimu, taip kurį laiką gyventi galima, tačiau jeigu tai užsitęsia per ilgai, sulaukiama neigiamų padarinių.

„Bet kokia ilgalaikė vaidyba rodo, kad gyvename ne savo, bet kažkieno kito gyvenimą. Jeigu žmogus gyvena kažkam kitam, natūralu, kad jis negali nei džiaugtis gyvenimu, nei pasiekti jo pilnatvės. Jam svarbiau, kaip jis atrodo kitiems“, – pabrėžia G. Navaitis.

Imituoti darbo nereikėtų
Profesorius pastebi, kad neretai darbe žmogų dirbti daugiau, nei jis gali, priverčia nekompetentingas vadovas. Jeigu vadovas būtų kompetentingas – sugebėtų įvertinti kiekvieno darbuotojo rezultatus ir jam nerūpėtų, kaip paskirstomas jo darbo laikas.

„Vadovas, nesugebėdamas įvertinti rezultatų, pradeda kontroliuoti darbuotojo darbo laiką, stebėti, kiek laiko praleidžia prie kompiuterio ir pan. Paprastai tokia organizacija po kurio laiko pradeda dirbti vis prasčiau ir, užuot siekus teigiamų rezultatų, pasiekiami neigiami“, – akcentuoja psichologas.

Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie kitus žmones. Kai tik pradedame imituoti veiklą, vaidinti labai užsiėmusius, parodome, kad mums labiau rūpi spektaklio sėkmė nei pasiekti rezultatai.

Psichologas pastebi, kad neretai į užsienį emigravę žmonės pradeda dirbti efektyviau. Vadinasi, jeigu prioritetą teiksime ne pasirodymui, imitacijai, bet efektyvumui, nuveiksime daugiau.

Tuo tarpu nesugebėjimą tinkamai naudotis technologijomis profesorius sieja su nemokėjimu tinkamai suderinti asmeninio ir darbinio gyvenimo.

„Pačios savaime visos technologijos, tame tarpe ir komunikacinės, yra privalumas. Akivaizdu, kad greičiau nuvažiuosime automobiliu negu vežimu. Tačiau gailėtis, kad arkliukas, kaip transporto priemonė, naudojamas rečiau, būtų naivu. Nereikia painioti dalykinio bendravimo, informacijos apsikeitimo ir asmeninio gyvenimo. Bendravime yra svarbios emocijos, ryšiai, kurie sieja žmones. Jeigu juos bandoma išbraukti, žiūrėti į žmogų kaip į mechanizmo detalę, tai tikrai daug prarandame, tame tarpe prarandamas ir darbo efektyvumas“, – sako G. Navaitis.

Reziumuodamas profesorius pabrėžia, kad nieko blogo, jeigu žmogus pasirenka aktyvų gyvenimo būdą. Blogiau, jeigu tas aktyvumas yra suvaidintas tik dėl kitų akių. Imituodamas darbą ar dirbdamas daugiau, nei pats fiziškai gali, žmogus kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Verslas vis dažniau siūlo produktus, atitinkančius lietuvių aktyvų gyvenimo būdą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.