Šiaulių mokyklas beveik du dešimtmečius persekiojo įvairios reformos: jos „optimizavosi“ – iš vidurinių tapo gimnazijomis ir progimnazijomis, kai kurios jungėsi-susijungė. Paskui reformuotos pradinės, tad šiuo metu beliko tik dvi – Centro ir „Saulės“. Rodos, reformos turėtų būti baigtos. Tačiau spaudos konferencijoje apie viešųjų įstaigų finansavimo principus miesto meras Artūras Visockas vėl prabyla apie tai, jog atėjus laikui kai kurias miesto mokyklas reikės sumažinti ar reformuoti. Esą mokinių skaičiaus bendrojo lavinimo mokyklose krytis lyg ir stabilizavosi, tačiau kai kurių mokyklų pastatai, regis, pertekliniai.Tad šiauliečiams – pedagogams, tėvams ir mokiniams – jau laikas pradėti ruoštis dar vienoms permainoms?
Pirmiausia reikia darbo grupės
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė „Šiaulių naujienas“ informavo, kad pirmiausia bus sudaryta darbo grupė, nes reikia parengti tinklo planą. „Yra Vyriausybės nutarimas, kiekviena savivaldybė jį turi pasirengti. Darome darbo grupę, į kurią bus įtraukti ir politikai, ir mūsų socialiniai partneriai. Analizuosime pačią situaciją – kas ten yra ir kas galėtų būti“, – sakė V. Damskienė.
Esamos mokyklų situacijos Švietimo skyriaus vedėja pakomentuoti daugiau negalėjo. Ji tik pranešė, kokiais maždaug aspektais bus vertinamos mokyklos.
„Apžiūrėsime ugdymo sąlygas, ugdymo aplinką, mokinių skaičių, atsižvelgsime į ugdymo plano vykdymą – čia yra daug dalykų. Reikia pamatuoti įvairiais pjūviais tas mokyklas. Ir tuomet darysime planą, kuriame bus analizė ir atitinkamai kažkokia perspektyva vienai ar kitai mokyklai. Dabar tikrai nieko nepasakysiu, nes vyksta priėmimas. Rugsėjo mėnesį bus aišku, kiek turi klasių surinkusios, suformavusios mokyklos. Dabar per anksti kalbėti ir kelti sumaištį, nes šiuo metu turime daugiau mažiau normalų mokyklų tinklą, turime išsigryninę mokyklų tipus. Grynas gimnazijas jau seniai turime, ko dar kiti miestai neturi – kaip antai Vilnius ir Kaunas“, – teigia V. Damskienė.
Pasak jos, moksleivių skaičius mieste nebemažėja, jau kurį laiką situacija laikosi stabiliai: Šiauliuose mokosi apie 13 tūkst. mokinių ir jau antri metai taip yra. Nors prieš maždaug 12 metų mūsų mieste mokėsi maždaug 23 tūkst. mokinių...
Meras: ne šios dienos klausimas
O ir meras A. Visockas nieko daugiau neatskleidė apie reformą: „Šitoje vietoje komentaro nebus. Akivaizdu, kad reforma bus, bet kada bus – nežinau.“
Paklaustas, kurios mokyklos dirba neoptimaliai, meras atsakė, kad tai jau kitas klausimas. „Žinokite, tai bus tikrai ilga procedūra, tos procedūros pasekoje visa tai bus išsiaiškinta ir t. t. Šiandien apie tai kalbėti absoliučiai neverta. Tikrai ne šios dienos klausimas ir netgi ne pusmečio klausimas. Aš žiūriu dvejus-trejus metus į priekį ir mano tikslas, kad Šiaulių universiteto gimnazija turėtų lygias konkuravimo galimybes ateityje, tuomet kai to prireiks“, – dienraščiui „Šiaulių naujienos“ sakė miesto meras.
Atrodo, būtent VšĮ Šiaulių universiteto gimnazijos likimas yra bene pats karščiausias klausimas: likti jai viešąja įstaiga ar nelikti. Gal ši gimnazija reformuojamų mokyklų sąrašo viršuje?
Problemų mato tik Savivaldybė?
Pasiteiravome ir Šiaulių universiteto rektoriaus profesoriaus Donato Jurgaičio, ar prasidėjus reformoms VšĮ Šiaulių universiteto gimnazija pirmoji neatsidurs taikinyje.
„Dėl gimnazijos universitetas neturi jokių problemų. Problema kyla iš kito steigėjo – Savivaldybės, kurios nuomonę žinome ir ją Universiteto taryba svarstys birželio 22-ąją. Šis klausimas yra jos kompetencijos klausimas, ne rektoriaus. Žinome, kad esame ne vieninteliai – yra gimnazijų, kurios taip valdomos. Jeigu vienam iš steigėjų – Šiaulių miesto savivaldybei – tai netinka, į šitą klausimą atsakys Universiteto taryba“, – spėlioti nepanoro rektorius. Pasak jo, iki šiol ši valdymo forma nesukėlė jokių problemų.
Kuo užkliūva gimnazijos statusas ar valdymas, nežino ir Šiaulių universiteto gimnazijos direktorius Juvitas Giniotis.
„Tris ar keturis mėnesius klausiu, kas yra nesklandu. Man neatsako. Nežinau, kaip steigėjai elgsis, bet mes toli gražu nesame mažiausia gimnazija. Turime pakankamai mokinių, o šešiasdešimt mokinių – iš apskrities, kurie gyvena universiteto bendrabučiuose. Kadangi Savivaldybei akibrokštai būdingi, negali žinoti, kokį iškrės“, – į klausimą, ar gimnazija nepaklius į reformuojamųjų sąrašą, atsakė direktorius.
Juk dabar Šiaulių universiteto gimnazijoje mokosi 475 mokiniai, optimaliai pagal švietimo skyriaus kriterijus turėtų mokytis 400 mokinių. 2003 m Šiaulių universiteto gimnazijos steigėjų numatyta, kad joje turėtų būti 16 klasių, šiuo metu yra 17 klasių komplektų. Gimnazijos net labai popieriai geri – ko dar norėti.
Spręs Švietimo taryba?
Tad gal švietimo sritį kuruojantis vicemeras Stasys Tumėnas praskleis paslapties skraistę, kurios tos mokyklos reformuotinos, kad tėveliai žinotų, į kurią pirmokėlių nebevesti. Juk per spaudos konferenciją buvo paminėta tik Gytarių progimnazija: esą jos 7000 kv. m erdvėje mokosi tik 350 vaikų.
Ir pasirodo, vicemeras kiek kitaip vertina Gytarių progimnazijos erdves: nors pastato koridoriai ir nemenki, čia gi perkelta Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos administracija ir veikia bibliotekos filialas, o koks ryškus bibliotekoje veikiančio Komiksų centro populiarumas.
Dėl mokyklų tinklo reformos ir S. Tumėnas tegalėjo pasakyti, kad tikrai dar nieko konkretaus nevyksta ir dar greitai esą nevyks.
Tačiau jei esą yra toks „resursų mėtymas“, o tiksliau – ar dabartinis mokyklų tinklas, nėra nuostolingas Savivaldybei? „Švietimas ir kultūra niekada nebūna pelningi. Tai investicija, kuri atsiperka po daugelio metų“, – atsakė S. Tumėnas.
Jis tik pasidžiaugė po ilgos pertraukos darbą vėl pradėjusia Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo taryba – ateityje svarstant mokyklų optimizavimo ir kitus klausimus miesto mokytojams, moksleiviams ir jų tėvams atstovaus ji.
