Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad pagal įstatymus sodininkų bendrijų valdoma teritorija priskiriama žemės ūkio paskirties žemei ir skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti. Tačiau šis tikslas jau senokai tapo antraeiliu arba apskritai jo nesiekiama. Sodininkų bendrijų teritorijos, ypač greta didžiųjų miestų, virsta gyvenamaisiais rajonais su sezoniškumui nebūdingais gyventojų poreikiais. Statomi nuolat gyventi, o ne poilsiui skirti namai. Tik ar visad tai daroma teisėtai?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius – taip nurodyta Sodininkų bendrijų įstatyme. Statyba turi būti vykdoma Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Didžiausias sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti vienbučiams gyvenamiesiems pastatams nustatytus reikalavimus (STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“). Vis tik sodo namui ir gyvenamajam namui taikytini ne visai vienodi reikalavimai.

Sodo namu vadinamas nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis mėgėjų sodo sklype. Pagal galiojantį reglamentavimą sodo namas (pastatas iki 80 kv. m bendrojo ploto ir iki 8,5 m aukščio) priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams. Norint statyti tokį statinį nereikia rengti projekto, neprivalomas ir statybą leidžiantis dokumentas (SLD). Pakanka išlaikyti minimalų 3 m atstumą iki sklypo ribų. Gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos, kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, valdybos ar pirmininko sutikimą, ir šis reikalavimas negalioja. Be to, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus, nenustatomi minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai – nebūtinas energinio naudingumo sertifikavimas prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Gyvenamojo namo sodo sklype statybos atveju reikalavimai griežtesni. Jo aukštis taip pat negali viršyti 8,5 m, ir statant namą miesto ribose esančioje sodininkų bendrijos teritorijoje, reikės pasirūpinti SLD. Parengus supaprastintą statybos projektą (kai plotas iki 80 kv. m), teks kreiptis į savivaldybės administraciją, prašant išduoti SLD – rašytinį pritarimą jam (ne mieste esančiame sodo sklype tokio statinio SLD neprivalomas). Jeigu statomo pastato plotas didesnis nei 80 kv. m, visada reikia rengti statinio projektą ir gauti SLD – leidimą statyti naują statinį. Taip pat visada privalu išlaikyti minimalų 3 m atstumą iki sklypo ribų, jei nėra rašytinių gretimų sklypų valdytojų sutikimų jį sumažinti. Užbaigus gyvenamojo namo statybą, prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą turi būti atliktas pastato energinio naudingumo sertifikavimas.

Sodininkų bendrijos teritorijoje besikuriantis gyventojas turi galimybę pasistatyti ir aukštesnį nei 8,5 m pastatą ar dviejų butų namą. Tačiau dėl to reikėtų pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – mėgėjiškų sodų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, pobūdis – mėgėjiškų sodo sklypų) į kitos paskirties (būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos). Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu yra parengtas savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendrasis planas, konkretaus žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas pagal galiojantį bendrąjį planą keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Iš savivaldybės administracijos reikės gauti ir neypatingo statinio SLD.

Analogiški reikalavimai ir rekonstruojamiems pastatams. Jeigu rekonstruojant namą sodo sklype jo parametrai viršija nustatytuosius sodo namui, statiniui taikomos gyvenamojo namo statybos atveju galiojančios teisės aktų nuostatos.

Į viršų