Nors ir kaip atrodytų keista, kad dar nesibaigus vasarai kalbamės su Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiuoju specialistu Gintaru Zoniu apie kaminus ir jų priežiūrą, tačiau, anot specialisto, valyti kaminus laikas ne tada, kai už lango šalta ar kai jau įvyko nelaimė. Gyvenantiems nuosavuose namuose rekomenduojama jau dabar pagalvoti apie šildymo sezoną, kad vėliau nekiltų problemų.

Valyti kaminą – ne rečiau kaip du kartus per metus
Pasak G. Zonio, pasiruošti jau vasarą reikia šildymo sezonui: išsivalyti kaminus, įsigyti sausų antramečių malkų, kad kaminas taip greit neapsineštų, esant reikalui remontuoti ir patį kietojo kuro katilą.

„Kūrenimo sezono metu reikėtų bent du kartus išsivalyti kaminus, kad vėliau nekiltų problemų. Taip pat ruošiantis žiemai reikėtų užlipti į palėpę ir nubalinti kaminą, kad ant jo matytųsi įtrūkimai. Labai greitai ant tokio kamino pasimato, ar kur praeina dūmai, nes  tose vietose, kur prasiskverbia dūmai, pajuoduoja. Anksčiau priešgaisrinės įstatymuose buvo numatytas reikalavimas, kad gyvenamųjų namų kaminai dar turi būti ir būtinai nutinkuoti. Dabar šis reikalavimas panaikintas. Tačiau manau, jog bet kuriuo atveju dėl savo saugumo svarbu susitvarkyti šildymo sistemą, kad būtų išvengta bet kokio gaisro rizikos“, – teigia G. Zonis.

Jei susidėvėjo kamino įdėklas – patiems jo geriau netvarkyti
Specialisto teigimu, dažniausiai dedami įdėklai dėl molinių plytų nusidėvėjimo kamine. Naudojant neteisingą kietąjį kurą po degimo susidariusi medžiaga pragraužia kamine esantį metalą. Pasak specialisto G. Zonio, patiems neišmanant kamino tvarkymo darbų imtis nederėtų, nes antraip bus daugiau problemų.

„Yra specialios kniedės, kurias pažeidus gali pradėti eiti dūmai į namo vidų. Todėl visada gyventojams patariame atkreipti dėmesį ne tik į kamino ir kietojo katilo būklę, bet ir į tai, kokiomis malkomis jie kūrena. Nes jei žmogus kūrena drėgnomis malkomis, tas įdėklas greičiau ir susidėvi. Taip yra todėl, kad degimo metu susidaro rūgštys, kurios per kelis sezonus sugraužia net ir storiausią metalą. Gyventojams visuomet primename, jog negalima deginti ir šiukšlių, nes nuo jų dažniausiai kamino sienelės pasidengia įvairiomis nuosėdomis, kurios apsunkina dūmų praėjimą, o neretai ir visai užkemša kaminą, todėl dūmai pradeda veržtis į namus“, – perspėja G. Zonis.

Būtinas tinkamas kamino įrengimas
Kartais blogos traukos priežastimi gali būti ir netinkamai įrengtas kaminas. Pasak G. Zonio, neretai statantys namą bando pagudrauti ir šiek tiek pataupyti, tačiau pastačius netinkamai kaminą galima sulaukti vėliau daug problemų.

"Svarbu žinoti, kaip kaminą statyti. Reikia išmanyti, koks atstumas turi būti nuo kamino iki sienų, kaip turi būti šalia įrenginėjamos grindys. Tai dažniausiai atrodo nesvarbu ir numojama ranka statant. Atkreipti dėmesį reikėtų ir į tai, koks yra kietojo kuro katilas. Tais atvejais, kai namuose stovi savadarbė krosnis, ji taip pat turėtų būti pagaminta pagal tam tikrus reikalavimus. Nemažai žmonių  iki šių dienų turi namuose plytines krosnis. Tačiau jei kas pažiūrėtų į jų vidų, matytųsi jau išdegusios plytos. Pamatę plyšius dažniausiai kaimo gyventojai juos užtaiso su čia pat kieme iškastu moliu. Tačiau tai tik laikinas sprendimas, nes toks molis iš tikrųjų netinka krosnims. Tam yra specialus molis, kuris atlaiko aukštą temperatūrą, netrupa, nes yra elastingas“, – aiškina specialistas.

Ką daryti, jei kaminas užsidegė?
Anksčiau nebūdavo žmonių, kurie užsiimdavo kaminų valymu, tai dažniausiai juos valydavosi patys. Dabar yra žmonių, kurie teikia tokią paslaugą. Tačiau yra nemažai senjorų, kuriems vis dar  reikia pagalbos atliekant šiuos darbus. G. Zonio teigimu, dažnai senjorams šiuos darbus padeda atlikti Savanorių ugniagesių gelbėtojų draugija.

„Labai dažnai šildymo sezono metu sulaukiame skambučių, kad liepsnoja kaminas. Tokiu atveju visuomet sakome, jog gyventojams būtina kviesti gelbėtojus. Jei net ir iš pažiūros tvarkingai degančio kuro katilo nerekomenduojama palikti, ypač tuo atveju, jei namuose vieni lieka vaikai. Po neapdairių suaugusių sprendimų ir seka liūdnos pamokos, kokios buvo praėjusiais metais, kai gaisro metu Šiauliuose užduso vaikai. Tai ką jau kalbėti apie degantį kaminą, iš kurio ugnis bet kurią minutę gali persikelti ant stogo“, – sako G. Zonis.

Svarbu žinoti, jog kietojo kuro katilų negalima perkaitinti.

„Jei jau kaminas užsiliepsnojo, patiems reikėtų nustoti kūrenti ir kviestis pagalbą. Tiesa, atvykę ugniagesiai gelbėtojai neskubės gesinti kamino, nes iš esmės tai nėra gaisras, išskyrus tuos atvejus, kai ugnis iš kamino pereina ant stogo ir pradeda degti stogo konstrukcijos. Jei tokia nelaimė ištinka žiemą, prireikus gesinimo, žala padaroma negrįžtama ir, kol sutvarkoma visa šildymo sistema, prireikia daug laiko. Dažniausiai fiksuojame iškvietimų kūrenimo sezono metu, kad kamine užsiliepsnojo susidaręs suodžių degus pluoštas. Tikiuosi, jog ir šį kartą priminėme gyventojams, kaip reikia apsisaugoti patiems šildant namus, nes kai aplanko ugnis, namuose nieko nepalieka“, – perspėja G. Zonis.

Į viršų