Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai Šiauliuose pradėtos steigti bibliotekos ir skaityklos, kurios turėjo propaguoti sovietinę ideologiją ir kaupti tai ideologijai palankią literatūrą. Nemažas dėmesys buvo skirtas ir bibliotekų atkūrimui, tačiau buvo uždaromos tarpukaryje veikusių visuomeninių draugijų ir organizacijų bibliotekos ir skaityklos, išimami iš fondų nepriklausomoje Lietuvoje išleisti laikraščiai ir žurnalai, sovietų valdžiai nepageidaujamų autorių knygos ir kūriniai.

1945 m. vasario 10 d. vėl pradėjo veikti Šiaulių valstybinė viešoji (vėliau – masinė) biblioteka, turinti apie 32 000 knygų. Vietinėje spaudoje buvo paskelbta Šiaulių valstybinės bibliotekos atsišaukimas, kuriame skaitytojai buvo raginami grąžinti šios bibliotekos knygas. Iki 1945 m. lapkričio mėnesio joje buvo užregistruoti 5787 skaitytojai. Šiai bibliotekai nuo 1945 m. spalio 1 d. iki 1948 m. vasario 12 d. vadovavo Alfonsas Kirša (1917–1994). 1949–1950 metais šios bibliotekos direktore buvo Marta Paluckaitė-Petrauskienė.

1946 m. vasario mėn. biblioteką  įsirengė Šiaulių miesto ligoninė. Tų pačių metų balandžio mėn. Šiaulių apskrityje įsteigta 130 klubų-skaityklų, iki metų pabaigos veikė iš viso veikė 160 skaityklų.

1946 m. liepos mėn. spaudoje buvo rašoma, kad „šiaulietis Povilas Gasiūnas paaukojo Šiaulių „Aušros“ ir Rokiškio muziejams didelę ir įvairią lietuviškos spaudos kolekciją, kuri daugiau kaip 20 metų buvo jo asmeniškai renkama. Padovanotieji eksponatai – per 20 000 – yra didelės muziejinės reikšmės. Daugelis spaudos leidinių siekia spaudos draudimo metą arba yra reti užsienyje spausdinti leidiniai“. P. Gasiūnas surinktus spaudos leidinius ir knygas žymėjo apvaliu rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu „Lietuvių spaudos kolekcija / P. Gasiūno.“

1946–1948 metais Šiaulių viešoji valstybinė biblioteka turėjo per 31 000 tomų įvairiausių senų istorinių vertingų ir naujų tarybinių rašytojų knygų. To meto spaudoje buvo rašoma, kad ši biblioteka ,,talpinasi gana ankštose patalpose. Didesnę patalpų dalį užima senas knygų ir laikraščių lobynas – archyvas. Knygų išdavimo dienomis biblioteka prisikemša skaitytojų, norinčių gauti ir pakeisti knygas. Norintiems pasiskaityti laikraščių ar knygų nebebūdavo vietos. O viešų skaityklų,  išskyrus įmonėse esančius raudonuosius kampelius, – šiauliečiams nėra“.

Minėtu laikotarpiu Šiauliuose buvo įsteigtos miesto vidurinių, aukštesniųjų mokyklų ir technikumų bibliotekos: 1946 m. – Muzikos technikumo, Medicinos mokyklos (M. K. Čiurlionio g. 16), 6-osios vidurinės mokyklos, 1947 m. – 3-iosios vidurinės mokyklos (Vytauto g. 113). 1947 m. įkurta Rėkyvos elektrinės (Rėkyva, Energetikų 14) biblioteka.
1947 m. Šiaulių apskrityje buvo 112 klubų-skaityklų, vidutiniškai kiekviename valsčiuje po 8 skaityklas. Šiauliuose tuo metu veikė 33 bibliotekos: valstybinė viešoji biblioteka, turinti per 30 000 knygų, įvairių profsąjungų, įstaigų, įmonių ir miesto mokyklų bibliotekos, turinčios kartu paėmus apie 25 000 knygų.

1948 m. gegužės 10 d. įsteigus Šiaulių mokytojų institutą (veikė vietoj 1920 m. įsteigtos Šiaulių mokytojų seminarijos), tais pačiais metais pradėjo veikti ir šios aukštosios mokymo įstaigos biblioteka (Vytauto g. 84). Jos pradinį fondą sudarė apie 2300 egz. knygų, gautų iš Šiaulių miesto bibliotekų ir įstaigų. Mokytojų instituto biblioteka knygas žymėjo apvaliu, rėminančia linija apibrėžtu dviejų eilučių knygos antspaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftais: „Šiaulių Mokytojų Institutas / BIBLIOTEKA“. 1948–1957 metais šiai bibliotekai vadovavo S. Ramanauskas.

Šiaulių miesto amatų mokykloje 1948 m. įkurta biblioteka su 3000 knygų (bibliotekos vedėja Jarmalavičienė). Ją lankė 300 nuolatinių skaitytojų, kurie knygas nešėsi ir į namus. Prie šios bibliotekos veikė skaitykla.

Šiaulių geležinkelio mazgo techninė biblioteka 1948 m. turėjo 14 320 knygų. Prie bibliotekos veikė 16 kilnojamų bibliotekėlių. Šiaulių geležinkelio mazgo profsąjungos bibliotekoje buvo 13 000 įvairaus turinio knygų. Iš jų apie 7000 – profesinio lavinimosi, 1700 politinės literatūros leidinių. Taip pat buvo 984 knygų rusų kalba ir 1156 lietuvių kalba grožinės literatūros, didelis skaičius medicininės ir kitokio turinio knygų.

1949 m. sovietų valdžios nurodymu sudaryta komisija peržiūrėjo Šiauliuose esančių kai kurių bibliotekų fondus, konfiskavo draudžiamo turinio knygas ir kitus spaudos leidinius. Tokia komisija apsilankė ir pas Šiaulių Šv. Jurgio parapijos kunigus apklausti, ar jų knygynuose yra neleistinos literatūros. Ne tik apklausė, bet peržiūrėjo parapijos raštinėje ir kunigų gyvenamuosiuose kambariuose jų privačias knygas. Radę netinkamų komisijos požiūriu knygų, konfiskavo kunigo Kazimiero Masio asmeniškų knygų ir parapijos raštinės knygų – „Tiesos kelio“ komplektus ir mėnesinio laikraščio „Žvaigždė“ komplektus. Visos konfiskuotos knygos buvo vien religinio turinio.

1949 m. lapkričio mėn. Šiaulių Juliaus Janonio vardo pirmojoje vidurinėje mokykloje buvo įsteigtas J. Janonio memorialinis muziejus (direktorius K. Dargužas). Mokyklos muziejuje buvo kaupiamos knygos nuotraukos, įvairi literatūra ir dokumentai apie šį lietuvių poetą, Šiaulių berniukų gimnazijos mokinį.

1950 m. sausio mėn. prie Šiaulių odų-avalynės kombinato „Elnias“ pradėjo veikti biblioteka, skirta įmonės dirbantiesiems (vedėja B. Žėskaitė). Bibliotekoje buvo per 2 000 grožinės literatūros, politinio bei techninio turinio knygų. Ją lankė daugiau kaip 260 kombinato darbininkų ir tarnautojų.

1950 m. gegužės mėn. spaudoje buvo paskelbta apie vaikų bibliotekos įsteigimą Šiauliuose. Naujajai bibliotekai buvo nupirkta 600 knygų, įsigytas inventorius. Tai buvo trečioji biblioteka Šiauliuose.

Šiaulių srities biblioteka (1950–1953). 1950 m. spalio 1 d. įkurta Šiaulių srities biblioteka (direktorė Valentina Kononovič). Pradinio fondo ji neturėjo. 1950 m. lapkričio 9 d. iš Bibliotekų kolektoriaus Šiaulių srities biblioteka gavo 135 knygas, kurių vertė 12 459,27 rub. 1951 m. sausio 1 d. Šiaulių srities bibliotekos fonde buvo 5364 tomų knygų ir kitų spaudinių. Šios bibliotekos knygos buvo žymimos ovalo formos rėminančia linija apibrėžtu trijų eilučių knygos antspaudu-užrašu „Šiaulių Sritinė Biblioteka / In / ин. No___/ Шяуляйская Обл. Библиотека“. 1953 m. panaikinus sritis, Šiaulių srities biblioteka reorganizuota į Šiaulių viešąją biblioteką.

1950 m. Šiaulių elektrinėje, alaus darykloje „Gubernija“ ir alebastro fabrike buvo įsteigti klubai-skaityklos. Jie prenumeravo po 12–15 laikraščių ir žurnalų lietuvių ir rusų kalbomis. Šiems naujai įsteigtiems klubams-skaitykloms 1951 m. I ketvirtyje buvo nupirkta 6000 knygų.

1951 m. sausio 5 d. M. Melnikaitės (dabar Dvaro) g. 77 pradėjo veikti Šiaulių vaikų biblioteka. Be to, Šiauliuose dar buvo įsteigtos šios bibliotekos: Muzikinė biblioteka, miesto masinė biblioteka (Aušros al. 49), Šiaulių rajoninė biblioteka ir kt. 1951 m. Šiaulių miesto medicinos bibliotekoje buvo 5 tūkst. tomų politinės, mokslinės, medicinos ir grožinės literatūros. Ji prenumeravo 15 įvairių žurnalų ir laikraščių. Bibliotekai vadovavo taryba: gydytojai Grinkevičius ir Zavjalova, medicinos sesuo Monkina (bibliotekininkė Volkova).

1952 m. Vilniaus g. 72 įkurta odų ir avalynės kombinato „Elnias“ techninė biblioteka (vedėjas Alfonsas Kuprys). 1953 m. pradėjo veikti Šiaulių rajono liaudies švietimo skyriaus metodinio kabineto biblioteka – Vilniaus g. 203–27.
Pokaryje Šiaulių „Aušros“ istorijos ir etnografijos muziejaus biblioteka knygas žymėjo rėminančia linija apibrėžtu stačiakampio formos antspaudu-užrašu „Šiaulių „Aušros“ muziejus“. Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje yra daugiausia knygų, antspaudais pažymėtų spaudos leidinių iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus – 129. Jų buvo perduota šiai bibliotekai 1953 m. (apie 3 tūkst. knygų). Pavyzdžiui, Vilniuje, J. Zavadzkio spaustuvėje, 1863 m. išleistos knygos „Senas ir naujas Auksa Altorius. Arba tayp turite melstis“, tituliniame lape, be M. Slančiausko knygos antspaudo ir įrašo, yra dviejų eilučių neapibrėžtas knygos antspaudas-užrašas „AUŠROS MUZIEJUS / ŠIAULIAI“ ir kitas apvalus rėminančia linija apibrėžtas antspaudas-užrašas: „Aušros muziejus / Šiauliai“.

1954–1955 metais Šiauliuose įsteigtos šios bibliotekos: 1954 m. – 5-osios vidurinės mokyklos (Vilniaus g. 188), Respublikinės Šiaulių ligoninės – V. Kudirkos g. 99, alaus daryklos „Gubernija“ – M. Melnikaitės (dabar Dvaro) g. 179, 1955 m. – 7-osios vidurinės mokyklos (B. Grigo g. 3), Statybos tresto – Tarybų g. 126 ir kitos miesto bibliotekos.
1955 metais Šiauliuose veikė šios bibliotekos: viešoji biblioteka – M. Melnikaitės g. 77 (direktorius P. Gaivenis, jį tais pačiais metais pakeitusi V. Vilkienė šiai bibliotekai vadovavo iki 1962 m.), miesto biblioteka Nr. 1 – Aušros al. 23, miesto biblioteka Nr. 2 – M. Gorkio g. 19, Šiaulių rajoninė biblioteka – V. Kapsuko g. 25a, LKP Šiaulių miesto komiteto partinio kabineto biblioteka – Aušros alėja 52, Pedagoginio instituto – Vytauto g. 84, Medicinos mokyklos ir kt. bibliotekos.

1955 m. Šiaulių J. Janonio vardo pirmosios vidurinės mokyklos fondą sudarė apie 10 000 knygų, kuriomis naudojosi daugiau kaip 500 skaitytojų (bibliotekos vedėjai: 1950 m. Jarošas, nuo 1954 m. bibliotekininkas Bortkevičius). Prie šios bibliotekos veikė kilnojamoji bibliotekėlė, sudaryta iš naujausios masinės bibliotekos Nr. 1 knygų. Bibliotekoje taip pat buvo gaunama įvairių periodinių leidinių, laikraščių ir žurnalų. 1957 m. Šiaulių J. Janonio vardo pirmosios vidurinės mokyklos biblioteka persikėlė į naujas erdvias patalpas. Bibliotekos fondas pasipildė daugiau kaip 700 knygų, kurių dauguma buvo gautos knygų sandėlio nemokamai.

Iš autoriaus prisiminimų apie pirmąją mokyklos biblioteką
Pirmąkart su mokyklos biblioteka susipažinau 1957 m. rugsėjo pirmąją pradėjęs lankyti tuometinės Šiaulių 5-osios vidurinės mokyklos (anksčiau vadintos mergaičių gimnazija, dabar – Didždvario gimnazija) pirmąją klasę.

I-IV pradinėse klasėse mano pirmasis mokytojas buvo J. Makštela. Tai buvo labai nuoširdus ir puikus pedagogas, mokėjęs įkvėpti mokiniams ryžto mokytis. Jis nuo pat pirmųjų pamokų skatino domėtis Lietuvos istorija, kalba, geografija, išmokė skaityti, rašyti, skaičiavimo ir kitų svarbių dalykų, įskiepijo meilę knygai.

Tiesa, prieš pradėdamas lankyti šią mokyklą (ją lankiau iki ketvirtos klasės, vėliau buvau perkeltas į Šiaulių J. Janonio vardo pirmąją vidurinę mokyklą), aš jau buvau pradėjęs skaityti. Mokytojas J. Makštela, matydamas, kad aš moku neblogai skaityti, paragino apsilankyti mokyklos bibliotekoje, kuri buvo pagrindiniame pastate.

Paklausiau jo patarimo ir nuėjau į mokyklos biblioteką, įsikūrusią nedidelėje, jaukioje dviejų kambarių patalpoje, kuri nuo apačios iki viršaus buvo prikrauta įvairiausio dydžio ir storio knygų, albumų, brošiūrų, vadovėlių ir šiaip spaudinių. Jie buvo išrikiuoti lentynose, sukrauti ant stalų, suolų ir net suguldyti ant palangių. Visur, kur tik pažvelgsi, buvo vien tik knygos, knygos, knygos... Kokių tik ten nebuvo knygų! Didelių ir mažų, storų ir plonų, išmargintų spalvotais ir nespalvotais piešiniais. Tada man atrodė, kad čia tiek daug knygų, jog joms perskaityti neužteks ir viso mano gyvenimo.

Biblioteka mane pasitiko paslaptingu knygos pasauliu, kuris mane sudomino ir užbūrė. Nedelsdamas užsirašiau į bibliotekos skaitytojus ir pradėjau reguliariai joje lankytis, imti skaityti visokias man patinkančiais knygas. Pokario laikais knygų trūko, jos buvo brangios, tėvai negalėjo jų man daug nupirkti, tad biblioteka padėjo užpildyti šią spragą ir patenkinti mano skaitymo troškulį. Biblioteka leido pasinerti man į iki tol nežinomą, pilną nuotykių ir stebuklų pasaulį, keliauti po įvairius žemynus, pabuvoti nematytuose kraštuose.

Perskaitęs paimtas knygas, skubėdavau jas tuoj pat grąžinti bibliotekai ir vėl paimti skaitymui naujų. Pasakų, kelionių, fantastikos, nuotykių, gamtos, geografijos ir istorijas knygas, taip pat vadovėlius ir žinynus, viskas man buvo įdomu ir svarbu. Perskaitęs knygą, turėdavau atsiskaityti bibliotekininkei, maloniai, rūpestingai moteriškei, papasakoti apie visa tai, kas patiko, kuo mane sužavėjo perskaityta knyga. Taip išmokau pasakoti ir dalytis su kitais mintimis apie perskaitytas knygas.

Greitai pajutau, kad nebeužtenka mokyklos bibliotekos knygų. Pradėjau lankytis ir miesto vaikų bibliotekoje.

Perskaitytų knygų skaičius vis augo ir augo. Knygų skaitymas man tapo kasdieniniu užsiėmimu. O tai, ką sužinojau iš perskaitytų knygų, man pravertė moksle, vėliau padėjo pasirinkti profesiją ir net paskatino pačiam pradėti rašyti knygas.
(Bus tęsinys)