Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos galerijoje, III a. fojė, veikia Anos Tichomirovos (Prancūzija) fotografijų paroda „Mokinystės“. Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.

A. Tichomirova, vizualiųjų menų atstovė, gimė Prancūzijoje rusų šeimoje. Vaikystė ir paauglystė praėjo aktyviai sportuojant. Ji buvo komandos „Prancūzijos dailiojo čiuožimo viltis“ narė. Studijavo aktorinį meistriškumą Paryžiuje, vėliau 10 metų dirbo aktore teatre ir televizijoje. Londone studijavo psichologiją ir režisūrą. Trumpametražio filmo „Pirmasis lūpdažis“ (16 mm, 14 min.) scenarijaus ir filmo autorė. Vėliau Italijoje kūrė trumpo ir ilgo metro filmus.

Susidomėjo dokumentiniais filmais ir ypač tapatybės tremtyje, priklausomybės tam tikai kultūrai, teritorijai tema. Tai nuvedė ją į Rusiją, šeimos kilmės vietą, kur ji įgyvendino videoprojektą „Inostranka“. Vėliau ji grįžo į Paryžių ir tęsė darbą video ir meninės fotografijos srityse. Šiuo metu gyvena Aukštutinėje Normandijoje, dirba ir kuria video-, dokumentinės ir meninės fotografijos, skaitmeninius medijų projektus, piešia.

A. Tichomirova sukūrė fotografijų seriją „Mokinystės #1“ (Pô, Burkina Faso / La Chapelle-sur-Dun, Prancūzija). Fotografijose atsispindi vaikų gyvenimo mokykloje akimirkos, kurias galima santykinai įvardyti žodžiais: skaityti, rašyti, skaičiuoti, būti, turėti, bausti, piešti ir žaisti. Menininkė siekė atrasti tai, kas jungia vaikus ir jaunuolius, kurie gyvena ir mokosi skirtingomis sąlygomis, tačiau tuo pat metu patiria panašias patirtis mokykloje. Be to, kas vaikus skiria, jų individualybės, autorė ieškojo bendrų panašumų: energijos, troškimo, motyvacijos, savanoriškos ar ne, dažnai nesąmoningos, mokytis, augti, realizuotis, nepaisant gyvenimo sąlygų. Nors ir neįmanoma nematyti akivaizdžių skirtumų, fotografei nerūpėjo sukurti 2 polių lyginamosios sistemos ar akcentuoti skirtumų. Vis dėlto panašumai, kuriuos menininkė įžvelgė, dar labiau pabrėžia, kokie neteisingi yra skirtumai.