Šeštadienį mieste vyko žemaitiškas pabuvimas ,,Žemaitėška nėbrė Šiauliūs“, skirtas Pasaulio žemaičių dienoms, kurios beveik visą vasarą vyko įvairiose vietose – ten, kur tik gyvena žemaičiai. Šiauliuose vykęs pasibuvimas buvo kaip ir paskutinis, baigiamasis šių Pasaulio žemaičių dienų  renginys. Tad bulvare vyko Žemaitijos tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugė, amatų demonstravimas, iškilių žemaičių portretų parodos atidarymas Kultūros centre, žemaitiškų folkloro ansamblių koncertas prie Dailės galerijos, autorinių dainų albumo ,,Šiaulėškē žemaitėškāi aple Žemaitėjė“ pristatymas muzikinio klubo ,,Juonė pastuogė“ vasaros kiemelyje, žemaitiškų valgių degustacija ir linksmoji žemaitiška vakaruška.

„Nėbrė“ – tai pasilinksminimas
„Ši visa diena yra paskirta Žemaitijai – tai vadinamoji ,,Žemaitėška nėbrė Šiauliūs“. Ją sudaro trys didelės dalys: parodos pristatymas, žemaitiškas koncertas ir vakare žemaitiškos plokštelės pristatymas. Tokia nėbrė rengiama pirmą kartą. Kiekvienais metais mes, žemaičiai, Žemaičių draugijos nariai, turime po vieną svarbų renginį. Jis vyksta metų pabaigoje – paskutinį šeštadienį prieš adventą Šiauliuose, kai pristatome savo naują žemaitišką kalendorių. Tokia paprastai yra ta mūsų pagrindinė šventė. O štai tokia nėbrė yra pirma, nes nuo liepos 9-osios vyksta Pasaulio žemaičių dienos ir čia Šiauliuose šį rugpjūčio savaitgalį per Žolinę jas baigiame“, – taip šeštadienį renginius pristatė Juozas Pabrėža, vienas iš žemaitiško pasibuvimo organizatorių, Šiaulių universiteto pedagogas, mokslininkas lituanistas ir žemaitis nuo Skuodo.

Anot J. Pabrėžos, „nėbrė“ yra senas žemaitiškas žodis, kuris reiškia susibėgimą, pasilinksminimą, tad šiauliečiams yra garbė parengti žemaičių dienas.

Nuo ryto – amatų mugė
Nuo ryto Šiaulių bulvare, arčiau Dailės galerijos, šurmuliavo tautodailininkų amatų mugė. Buvo galima įsigyti žemaitiškų papuošalų, gintaro dirbinių, drabužių iš lino, mezginių.

,,Paskutiniu metu siuvinėju kryželiu, tad turiu paveikslų prisiuvinėtų ir šiaip dabar be mezgimo nė dienos. Taip įtraukia tas darbas, kad aš be jo neįsivaizduoju savo gyvenimo“, – teigė tautodailininkė  Birutė Januškevičienė, rodydama savo kūrinius, atvežtus į mugę.

Mugėje buvo galima pamatyti ir odos dirbinių. ,,Medžiagų pasirinkimas priklauso nuo to, ką galima padaryti. Jeigu nori padaryti daiktą minkštą, turi imti minkštutę, plonytę odą, kuri pasiduoda klosčių sudarymui. Jeigu nori kažkokį grubesnį daiktą padaryti, tada, aišku, reikia kietos odos. Tiesiog žiūri, ką nori daryti. Čia yra fantazijos reikalas. Tik turi tą darbą daryti su noru. Kai yra noras, tada ir gaunasi, ir sekasi, ir pavyksta“, – pasakojo mugėje tautodailininkė Dalia Pocienė.

Iškilių žemaičių portretai
Šiaulių kultūros centre vyko žymių žemaičių portretų parodos atidarymas. Joje eksponuojami tokie visuomenės veikėjai kaip Motiejus Valančius, Jonas Šliūpas, Žemaitė, Petras Vileišis, Laurynas Ivinskis, Feliksas Bugailiškis ir kt. Tuo paroda yra svarbi Šiauliams.

,,Čia yra tikrai unikalus, įdomus parodos pristatymas, tuo labiau kad tokių iškilių žemaičių portretų paroda yra pristatoma pirmą kartą – dvidešimt darbų pristato septyni autoriai. Iš tų dvidešimties darbų dvylika yra paimta iš kolekcijos, kurią jau keleri metai kaupia profesorius Vaclovas Tričys su Šiaulių universiteto Mokslininkų sąjunga. O aštuoni yra rodomi pirmą kartą šitoje parodoje: penki, sukurti XIX amžiuje, paimti iš ,,Aušros“ muziejaus, o trys darbai yra visiškai nauji, – per parodos pristatymą sakė J. Pabrėža. – Šiauliai istoriškai yra Žemaitijos žemė. Su kalba yra kitokie dalykai ir galbūt tos tikros žemaičių kalbos nebėra, bet mes sakome, kad Šiauliai yra Žemaitija. Todėl mes labai priimame natūraliai šitą parodą kaip savo krašto paveldą. Juk ir Saulės mūšį, kuris buvo laimėtas 1236 m. kaip tik prie Šiaulių, laimėjo žemaičiai. Mes tas istorines šaknis saugome ir saugome savo tapatybę, ir vienas iš tos tapatybės galbūt išraiškos svarbių dalykų, manau, yra tokie renginiai, kurie parodo, kas mes esame, kokios mūsų šaknys ir ką mes turime vertinti ir saugoti.“

Žemaiškos muzikos koncertas
Popiet Šiaulių bulvare prie Dailės galerijos buvo galima pasiklausyti žemaitiškų grupių ir folkloro ansamblių koncerto.
Čia pasirodė gan plačiai žinomi kolektyvai: „Auksa žovis“ iš Šiaulių, netradicinio folkloro grupė „Kitava“ (Šiauliai), folkloro ansamblis „Gondinga“ iš Plungės, žemaičių folkloro ansamblis „Auda“ (Šiauliai), Šiaulių kultūros centro „Laiptų galerijos“ folkloro ansamblis „Salduvė“, tautiška kapelija „Sutaras“ iš Vilniaus, ansamblis „Jonis“ (Šiauliai). O šį koncertą vedė šarmingoji žemaitė Jovita Lubienė.

Šiame koncerte šiauliečiai turėjo galimybę išgirsti žemaitiškų dainų, kurios buvo atliekamos gyvai. Nors koncerto metu lijo lietus, bet tai nesutrukdė klausytis muzikos.

Vakare šventės lankytojai galėjo sudalyvauti žemaitiškų valgių degustacijoje ir paklausyti ansamblių ,,Jonis“, ,,Turava“, ,,Auda“, ,,Salduvė“. Čia ir buvo pristatytas unikalus autorinių dainų albumas ,,Šiaulėškē žemaitėškāi aple Žemaitėjė“, kuriam dainas atrinko Pasaulio žemaičių dienų ambasadorius Šiauliuose Pranciškus Trijonis.

Aistės SAKALAITĖS nuotr.