Kai dienos pradeda drastiškai trumpėti ir vėsti, ne vienas pusiau rimtai, pusiau juokais pasiskundžia, kad prasidėjo rudeninė depresija. Esą ir aukso spalvomis nusidažantys medžių lapai, ir į šaligatvių plyteles bumbsintys rudi kaštonai nė kiek nedžiugina, o kelia tik liūdesį. Bet ar tai depresija, juolab kad daugelis linkę patys sau nustatyti diagnozę? O ir ar depresija yra liga?

Kūno ir sielos liga
Medikai teigia, kad depresija – tai ne tik bloga nuotaika. Tai esanti tokia pat liga kaip diabetas, aukštas kraujo spaudimas, kuri diena po dienos veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos vyriausioji slaugos administratorė Ona Keserauskaitė aiškina, kad depresija yra kūno ir sielos liga. Dažnai pats sergantysis ir aplinkiniai depresijos simptomus priskiria valios trūkumui, tinginystei, charakterio silpnumui.

Artimieji ragina „suimti save į rankas“. Tačiau kai žmogus rimtai serga, jam reikalinga specialistų pagalba, o ne priekaištai, kurie, anot specialistų, neretai veda iki savižudybės.

O Lietuva išsiskiria augančiais savižudybių skaičiais. Pasak psichologo Pauliaus Skruibio, taip yra todėl, kad mūsų šalyje žmonėms nedrąsu dėl psichikos ligų kreiptis pagalbos, nes daugelis netiki, kad kas nors iš viso gali jiems padėti. O ir trūksta psichologinės pagalbos, todėl, anot P. Skruibio, nereikia stebėtis, kad vis aktualesnė tampa savižudybių problema.

Dvi priežastys
Štai per Šiauliuose organizuojamą Atviros psichiatrijos mėnesį organizuojamos psichikos sveikatos slaugytojų individualios paskaitos gyventojams. O. Keserauskaitė pristatys temą „Bendravimo su sergančiais depresija ypatumai“. Ji sako, kad jau dabar gyventojai aktyviai registruojasi į būsimas paskaitas, tačiau dažniausiai į užsiėmimus pasiryžę ateiti tie, kurie turi artimųjų, sergančių depresija, o ne patys sergantieji. Galbūt sergantieji gėdijasi, o gal ir nesijaučia sergantys.

Todėl labai svarbu laiku pastebėti ligą.

„Yra dvi depresijos priežastys: dėl to, kad trūksta tam tikrų medžiagų organizmui ir žmogus pradeda negerai jaustis fiziškai, o ligos varo į neviltį, arba dėl išorinių priežasčių. Išorinės priežastys, kurios gimdo depresiją, – tai ne tik išoriniai somatiniai sutrikimai, psichologinės traumos, ilgai veikiančios žmogų. Kai kuriais atvejais ligos simptomai gali praeiti savaime, jei pagerėja žmogaus gyvenimo aplinkybės. Tačiau būna ir taip, kad susirgę onkologine bet kuria kita liga žmonės panyra į gilią depresiją ir visai nusivilia gyvenimu“, – aiškina O.  Keserauskaitė.

O tokia depresija jau gali pastūmėti prie savižudybės.

Užsitęsusios depresijos
Paklaustas apie bendrą situaciją Lietuvoje, psichologas P. Skruibis „Šiaulių naujienoms“ sako, kad tikriausiai kiekvienas psichologas galėtų daryti savas išvadas, nes juk vienas nekonsultuoja visų žmonių, tad norint suprasti, kokia reali yra situacija, reikėtų daryti specialius tyrimus. Tačiau ir taip savižudybių Lietuvoje skaičiai itin liūdina.

„Nors visur žmonės serga depresija ir kitais psichikos sutrikimais, Lietuva išsiskiria savižudybių skaičiumi. Tai tikriausiai parodo mūsų šalyje egzistuojančias nuostatas: kai žmogus susiduria su sunkumais, jis dažniausiai nesikreipia pagalbos, nes netiki, kad kas nors gali padėti. Be to, psichologinės pagalbos šalyje labai trūksta, todėl palengva užsitęsusios depresijos ir perauga į savižudybes. Tai paaiškina, kodėl mūsų šalyje tiek daug savižudybių. Lietuvoje vis dar nekalbama apie savižudybes, bijoma. O kai nekalbama, dažniausiai problemos ir nesprendžiama“, – sako P. Skruibis.

Psichologas pastebi, jog dėl psichikos ligų stigmos atidėliodami gydymą žmonės pradeda užsiiminėti savigyda, todėl ne tik neleistinais būdais bando gauti raminamųjų vaistų, bet ir pasineria į alkoholio, narkotikų liūną.

„Yra visuotinių problemų ir būdingų tam tikro amžiaus žmonėms susirgti depresija. Jaunimas depresija suserga dėl patyčių, nesutarimų su tėvais ar draugais. Kai jaunimas nebeatlaiko emocinio antplūdžio, pradeda save žaloti fiziškai. Iš tikrųjų nenori žudytis, tačiau žalodami save jaunuoliai bando numalšinti emocinį skausmą fiziniu skausmu. Vyresniame amžiuje atsiranda vienatvės problema. Turime Kupiškio miesto pavyzdį, kur daug senyvo amžiaus žmonių ir kur vyresnio amžiaus žmonių savižudybės – didžiausia problema. Kadangi senjorai neretai susiduria su rimtomis alinančiomis ligomis, jie pradeda galvoti apie savižudybę, o neretai imasi ir veiksmų. Todėl nesvarbu – jaunas ar senas, nes visi gali susirgti depresija,  reikia būti dėmesingiems vieni kitiems ir nebijoti problemų spręsti“, – teigia P. Skruibys.

Padėti gali artimieji
Pasak Psichiatrijos klinikos specialistės O. Keserauskaitės, dažnai į medikus pagalbos kreipiasi ne patys pacientai, o jų artimieji, tikėdamiesi rasti būdą, kaip jiems padėti ar prisitaikyti kartu gyvenant. Tačiau ir tam, kad žmogus pagytų, reikia laiko.

„Itin svarbu ugdyti žmogaus sugebėjimą įveikti savo skausmingus išgyvenimus, mokyti dalytis savo jausmais su kitais, įvardyti ir spręsti problemas, kontroliuoti savo gyvenimą, skatinti tapti aktyviam namie ir darbe. Visa tai gali padėti išvengti nelaimės“, – sako O. Keserauskaitė.

Psichologas pritaria, jog iš tiesų gali padėti aplinkiniai. Su „Šiaulių naujienomis“ P. Skruibis pasidalijo geruoju pavyzdžiu: „Prieš kelerius metus dvi paauglės kalbėjosi, kai viena iš jų išgyveno depresiją. Pastarajai draugė pasiūlė kreiptis pagalbos į specialistus ir net iki jų durų palydėti. Kaip tarė, taip ir padarė. Toks pirmasis pagalbos link žingsnis, kurį atidėliojo paauglė daug kartų. Kiek man žinoma, konsultacijos buvo sėkmingos, o merginos gyvenimas iš esmės pasikeitė. Kartais pakanka vien tik artimojo padrąsinimo kreiptis pagalbos ir toks paskatinimas gali būti lemtingas.“
Kadangi depresija serga ir vaikai, kurie patys nesuvokia problemos, todėl šeimos, draugų ir kitų artimųjų pagalba yra jiems būtina.

„Aš daug metų buvau „Jaunimo linijos“ vadovas. Pastebiu, kad depresija yra ne ta priežastis, kada jaunimas skambina ir ieško pagalbos. Jauniems žmonėms sunkiau susivokti, kas su jais vyksta, tuo labiau suprasti, kaip problemą įveikti. Taip yra dėl to, kad jie turi mažiau gyvenimiškos patirties nei suaugusieji. Tad jei jaunuolis suserga depresija, jam pirmiausia turėtų padėti tėvai. Tačiau ir tėvams baisu, kai jų vaikams pasireiškia depresija. Vien dėl išsakytų minčių apie savižudybę tėvai išsigąsta ir iš karto bando nugesinti tas blogas mintis. Todėl pirmas žingsnis turėtų būti susivokti, kas iš tikrųjų vyksta, o tada ieškoti, kur kreiptis pagalbos, bei pasiūlyti vaikui kartu nueiti pas psichologą“, – pataria specialistas.

Rizikingiausi – pavasaris ir vasara
Depresija gali būti tik viena iš savižudybės rizikos veiksnių. Tačiau, anot psichologo P. Skruibio, pati savižudybės rizika iš esmės egzistuoja visada.

„Daugelis galvoja, kad depresijos atvejų ir savižudybių padaugėja rudenį ir žiemą, nors iš tikrųjų jų daugiausia registruojama pavasarį ir vasarą. Tačiau savižudybės rizika egzistuoja visada, nesvarbu ar tuo metu žmogus serga, ar neserga, nes jis gali būti paveiktas vienokios ar kitokios gyvenimiškos problemos“, – aiškina P. Skruibis.

Kaip sako O. Keserauskaitė, kiekvienas žmogus, kuris kada nors sirgo depresija, yra bent pagalvojęs apie savižudybę, nes paprastai nemato kitos išeities, kaip tik pasitraukti iš gyvenimo. „Mintis apie savižudybę gali išduoti ir kiti veiksni, kai žmogus nebemyli savęs, kaltina save dėl įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, mamos šiam žingsniui ryžtasi galvodamos, jog jos negeba pasirūpinti šeima ir be jų vaikai daug geresni užaugs“, – pasakoja O. Keserauskaitė. Tačiau specialistė pastebi ir tai, kad dažnai polinkį į savižudybę turi tie žmonės, kurių giminėje ar šeimoje buvo savižudybių. Specialistai tai vadina atviru keliu į savižudybę, nes vienas artimas jau taip padarė.

„Būna, kad šeimoje nusižudo abu tėvai, tai kyla klausimas, kaip tada jų vaikams toliau gyventi be jų? Yra žmonių, kurie nuo depresijos gydosi visą savo gyvenimą, o kai kuriems pakanka trumpalaikio gydymo antidepresantais. Tačiau ir besigydančius namiškiai turėtų stebėti, kad jie reguliariai lankytųsi pas gydytoją, gertų vaistus ir jų nepadaugintų. Reikia atkreipti dėmesį, kad savižudybės atvejai dažniausiai pasitaiko naktį“, – „Šiaulių naujienoms“ sako O. Keserauskaitė.

Dažnai sergantys depresija nenori bendrauti, yra užsidarę, todėl gydymui psichikos centruose skiriami ne tik vaistai, bet ir terapiniai užsiėmimai – taip pacientai sveiksta, nes kūrybinių procesų metu dingsta slogios mintis, žmogus jaučiasi reikalingesnis, atsiranda savivertė.

2016 09 23 19

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos vyriausioji slaugos administratorė O. Keserauskaitė aiškina, kad Šiauliuose psichikos ligų statistika liūdina, nes labai daug žmonių serga depresija.  
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų