Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė vaikų ir jaunimo klausimais specialistė Diana Šiurkienė praneša, jog vaikų sužalojimai buvo ir išlieka didelė problema. Vaikai krenta, nudega, apsinuodija. Higienos instituto Informacijos centro duomenimis, 2014 m. dėl išorinių priežasčių mirė 21 ikimokyklinio amžiaus (0–6 metų) vaikas, 11 vidutinio mokyklinio amžiaus (7–11 metų) vaikų ir 43 vyresnio mokyklinio amžiaus (12–17 metų) vaikai ir paaugliai, iš jų 21 dėl netyčinių sužalojimų. 2013 m. vaikai iš viso patyrė 8,5 tūkst. traumų, kurios buvo gydytos stacionare. Iš jų: kūno sužalojimų – 70,1 proc., apsinuodijimų – 14,1 proc., nudegimų ir nuplikinimų – 8,5 proc., patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikio – 2,0 proc., kitų traumų – 5,4 proc.

Traumų pobūdis pagal amžiaus tarpsnius
Pasak specialistų, dažniausiai dėl įvairių nedidelių traumų nukenčia vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pradėjęs vaikščioti vaikutis griūna šimtus kartų, gali ant savęs užsiversti sunkų daiktą, atsitrenkti į aštrų kampą, tačiau beveik visada jį saugo mamos akis. Todėl rimtesnių traumų tikrai galima išvengti.

3–5 metų vaikų aktyvumas bei fizinis pajėgumas veržiasi per kraštus ir tokio amžiaus vaikus prižiūrėti darosi daug sunkiau. Šio amžiaus vaikai ne tik bėgioja, šokinėja, karstosi po medžius, bet ir stengiasi patenkinti nuolat didėjantį savo smalsumą: bando sukurti laužą, lipti į vandens telkinius, bėgioti per gatvę važiuojant automobiliams. Šio amžiaus vaikų dažniausia pasitaikančios traumos –  nubrozdinimai, sumušimai, žaizdos, mėlynės: alkūnės, blauzdos, čiurnos, galvos srityje. Nuo šių traumų tėveliams mažuosius vikruolius tikrai nelengva apsaugoti.

7–11 metų vaikai įgyja vis daugiau vikrumo, kurį ugdyti padeda įvairios sporto šakos. Traumų atžvilgiu – tai pats pavojingiausias periodas, nes šio amžiaus vaikai neturi gyvenimo patirties ir elgesio gatvėje įgūdžių. Automobilių traumas dažniausiai patiria 6–8 m. vaikai.

11–15 metų vaikų fizinis aktyvumas labai priklauso tiek nuo vaiko temperamento, tiek nuo auklėjimo.

Pagrindinės priežastys dėl ko vaikai patiria sužalojimus tai prasta vaikų priežiūra, rizikingas vaikų elgesys, prastas fizinis pasirengimas. Vaikai dažnai nemoka priimti tinkamų sprendimų, netinkamai naudojasi įvairia įranga, jiems trūksta žinių apie saugų elgesį. Tėvams trūksta informacijos apie sužalojimus. Būtent dėl šios priežasties Lietuvoje miršta ar yra hospitalizuojama daugiausia vaikų. Pavojaus zonos: vaikams lengvai atidaromi langai, laiptai, aukšti paviršiai, daugybė slenksčių, neatsakingai paliktos kopėčios, aštrūs baldų kampai, nesaugios vaikų žaidimų aikštelės.

Kaip išvengti nelaimės?
Vaikų negalima palikti vienų ant aukštų paviršių, vystymo stalų, lovų ir kitų pavojingų zonų. Mažus vaikus būtina prižiūrėti, paaugusiems sudaryti saugią aplinką, įrengti langų ir durų į balkoną fiksatorius, kad vaikas vienas negalėtų atidaryti lango, nepalikti inventoriaus, ant kurio vaikas galėtų užlipti vienas (pavyzdžiui, kopėčių), aštrius baldų kampus apsaugoti specialiomis priemonėmis, nepalikti vienų kūdikių ant vystymo stalų nei minutei, laiptus aptverti apsauginėmis tvorelėmis, prižiūrėti kieme ar žaidimų aikštelėje žaidžiančius vaikus.

Skaudaus susižalojimo priežastimi gali tapti ne vietoje palikti peiliai ar kiti aštrūs įrankiai. Vaikas gali susižaloti ne tik rankas, kaip dažniausiai manoma, bet ir aštriu daiktu išsidurti akį, persipjauti gyvybines kaklo arterijas. Pavojingi vaikams yra lengvai pasiekiami peiliai, kiti aštrūs įrankiai, garažo reikmenys, adatos ar mezgimo reikmenys.

Nudegimas ar nusiplikinimas, kurio gali ir nebūti
Dauguma tėvų teigia, kad anksčiau ar vėliau vaikas nudegs ir tai jam padės suvokti, kas yra karštis. Deja, kartais pirmas nudegimas gali būti ir paskutinis arba palikti randus visam gyvenimui.

Pavojaus zonos: vaikams pasiekiami degtukai, įjungta viryklė ir ant jos pastatyti verdantys puodai, orkaitė, deganti įkaitusi krosnis ar židinys, pernelyg karštas čiaupo vanduo, verdantis virdulys, per karštas vanduo, paruoštas maudynių vonelėje.

Bet kokias degias ir pavojingas priemones (degtukus, žiebtuvėlį, viryklės degiklį) laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Viryklę, židinį ar krosnį izoliuoti apsaugine tvorele, įrengti čiaupo vandens karščio reguliatorių, atsakingai ruošti vandenį vaiko maudynėms, nepalikti karštų gėrimų ant stalo ar vietose, kur vaikas gali pasiekti ir užsiversti ant savęs, virduliui namuose surasti vietą, kuri mažam vaikui neprieinama.

Apsinuodijimas vaistais ir buitine chemija
Atrodo, visi tėvai jau atmintinai moka frazę: „Laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje“, tačiau vis tiek daugumoje namų pavojingi produktai yra vaikams lengvai prieinami.

Pavojinga: vaistai ir buitinė chemija, sudėta vaikams prieinamoje vietoje, cheminės priemonės, laikomos ne joms skirtuose induose, dažniausiai buteliuose nuo limonado ar kitų vaikų mėgstamų gėrimų. Pasak specialistų, svarbiausia – patraukti bet kokius medicininius preparatus ar buitinę chemiją iš vaikams prieinamų vietų. Rekomenduojama juos laikyti spintelėse, kurios įrengtos ne žemiau nei 140 cm nuo žemės. Jokiu būdu neperpilti cheminių preparatų į jiems neskirtus indus, esant galimybei vaistų ir buitinės chemijos pakuotes pirkti su vaikams neatidaromais dangteliais.

Saugūs žaislai – vaiko saugumo garantija
Neretai laiku suteikta pirmoji pagalba užspringimo ar dusimo atveju gali išgelbėti vaiko gyvybę, tačiau dar svarbiau užkirsti kelią galimai nelaimei. Pavojinga: smulkūs žaislai ar detalės, kiti namų ūkio daiktai, kuriuos vaikas gali įsikišti į nosį, į burną, pernelyg smulkūs maisto kąsniai, leidimas vaikams lakstyti su saldainiu ar kitokio maisto kąsniu burnoje. Todėl specialistai pataria pirkti saugius, vaikams pagal amžių tinkamus, specialiu ženklu pažymėtus žaislus, atsižvelgti į gamintojo nurodymus, neduoti vaikams žaisti su smulkiais daiktais, prižiūrėti, kad vaikas nelakstytų su maistu ar saldainiais burnoje. Itin mažo amžiaus vaikams neduoti čiulpiamųjų saldainių arba prižiūrėti, kol jie juos čiulpia.

Į viršų